NemNemPhoto.eu

 Stefan Ahnhem "Motyvas X" Tai jau ketvirta serijos dalis apie detektyvą Sebastianą Riską, kuris su kiekviena knyga, man kelia vis kitokius jausmus. Dalyje "9 kapas" S.Riskas sužybėjo tikrai ne geriausiomis spalvomis, tad kiek turėjau baimių skaityti ir kitas serijos dalis apie šį sunkiai "įkandamą" veikėją. Tačiau tai tapo staigmena net man pačiai - jis tobulėja! "Motyvas X" - ir vėl autorius skaitytoją tiesiog įmeta į veiksmo sūkurį, mesteldamas vienu metu ne vieną tyrimą, (kas šiai serijai jau įprasta) kuriuos reikia sekti su didžia atida, nes galima lengvai pamesti kelią dėl takelio. Tai man patiko. Nors jau baigusi skaityti knygą, aplankė mintis, kad skaityti serijos dalis tokiais laiko tarpais, (tarp "18 laipsnių šalčio" ir "Motyvas X" dalių prabėgo du metai) gana rizikinga. Nors autorius skaitytojui primena, kas vyko ankstesnėse dalyse, smulkios detalės jau tikrai spėja išgaruoti iš galvos. Šįkart, kaip bebūtų keista, S

Narius Kairys "Toliau nei vandenynas" Dar vienas kūrinys, kurio nebūčiau skaičiusi, jei ji nebūtų išrinkta kaip vasario mėnesio knyga, mūsų knygų klubo susitikime. Net nežinojau, kad ji apskritai egzistuoja. Kažkaip dažnai lietuvių autorių knygų reklamos (jei ir būna tokių) pralekia pro akis net nepastebėtos. Tad sprendimas vasario mėnesį aptarti lietuvių autoriaus kūrinį "Toliau nei vandenynas" buvo įdomus, bet ir gana varginantis išbandymas. Pradėsiu nuo to, kad man patiko pats tekstas. Lyg jaustum jo subtilų ritmą. Skaityti buvo lengva ir pradžioje net labai pagaulu. Tačiau ties viduriu knygos užsnūdau. Taip galėčiau apibūdinti savo skaitymo tempą su šia knyga. Buvau knygą net atidėjusi vėlesniam laikui, nes praradau susidomėjimą. Kas mėgstate jausmingas ir veiksmo pilnas knygas, suprasite, kodėl dingo susidomėjimas. Tačiau! perkopusi pusę kurinio, atgavau kvėpavimą ir pabaigiau knyga su gana geru užsidegimu. Vėl atradau tą "kabliuką" ir tekstu slydau l

Rolf Dobelli "Gero gyvenimo vadovas" Tikrai daugelis skaitančių knygas pagalvoja, kaip būtų gerai atrasti knygą, kurioje rastumėme trumpai ir aiškiai išvardytus punktus, kaip gyventi geriau. Arba tiksliau, kaip susikurti tą tobulą rožinį pasaulį. "Gero gyvenimo vadovas" - viena iš tų knygų, kuri prisvers susimąstyti, ką iki šiol darėte gerai, o dėl ko dar verta susimąstyti. Knygoje aprašomos 52 skirtingos temos, padėsiančios susikurti geresnį gyvenimą. Neapsigaukite, tai nėra tie tikslūs punktai, kuriais vadovaujantis staiga jūsų pasaulis apsivers aukštyn kojomis ir imsite gyventi "koja kojon" su tobulu gyvenimu. Deja. Tačiau gerą spyrį į sėdimąją - gausit. Knygoje aprašoma  daug būdų   , tačiau ypač artimą ryšį pajutau tik su keleta jų : pavydas , svetimi batai ar prisiminimų sąskaita ... Nebepamenu kuri tai buvo tema (būdas), bet labiausiai mane "palietė" mintis, kad per dažnai sakome "taip". Gyvenime esu padariusi ne vieną blogą spre

Ignė Ale "Migruojantys paukščiai" Knygos apie save iš naujo atrandančius žmones - vienos mano mylimiausių. Ypač tas savęs atradimo kelias mane visad paperka ir net užvertusi knygą, dar ilgai mintyse dėlioju mintis, kaip pati būčiau dariusi, jei būčiau tų veikėjų vietoje. Iš pat pradžių man patiko viskas: pradedant veikėjais, baigiant atsiminimais ar Kuršių Nerijos vaizdais. Tačiau su kiekvienu knygos puslapiu, vis labiau ėmiau nekęsti to, ką knygos pradžioje mylėjau.  Man kiek per daug neįtikimas buvo Gerdos jausmų virsmas. Per greitai, vietomis priminė manija, nei meilę. Priklausomybę, nei gerbimą. o pradžioje man jos tas nekaltas pasimetimas ("įmetimas į naują pasaulį) atrodė toks širdžiai artimas.. Labiausiai patiko, kad autorė į knygą įdėjo daug temų: keliones, psichologinių aspektų (panikos atakos, priklausomybės..) artimųjų netektis ir jų atskirtį, palietė LGBT temą.. Sužinojau naujų dalykų ir tikrai ne kartą nustebau skaitant " tai taip būna visiems, ne tik m

Benjamin Myers "Kur susitinka dangus ir jūra" Teko save sudrausminti, kad šios nuostabios knygos neperskaityčiau vienu ypu. Knyga "Kur susitinka dangus ir jūra", man buvo lyg gryno oro gurkšnis, po gana ilgos pauzės.. Nežinau kaip trumpai ir aiškiai apibūdinti šią knygą, bet gana retai perskaitau istoriją, kuri taip atitiktų mano knygų skonį ir metą, kada man būtent tokios istorijos reikia. O istorija skaitytoją nukelia į 1946-ius metus, pokario Šiaurės Angliją, kur 16-metis Robertas, vos nutilus karo atgarsiams, pamynęs nusistovėjusią šeimos tradiciją tapti angliakasiu, išeina ieškoti savojo likimo.  Vieną gražią dieną, jis sutinka keistą, ekscentrišką damą (Dulcę), kuri jam suteikia ne tik galimybę atitrūkti nuo pasaulio negandų, bet ir gyvenimą pakeisiančių pamokų. Knyga neabejotinai patenka jau į geriausių mano 2024 metais skaitytų knygų 10-tuką. Man joje patiko absoliučiai viskas: pradedant nuostabiai pateiktais gamtos vaizdais, kad nejučia pati viską lyg savom

Sarah J. Maas "Miglos ir Įtūžio dvaras" Šią seriją jau skaitę skaitytojai sakė, kad antra dalis daug geresnė už pirmąją, tad neverta "numesti" visos serijos vos perskaičiusi pirmąją. Ir nemelavo... Ši dalis man buvo visiško komforto knyga. Mėgavausi kiekviena akimirka, nors prisipažinsiu, pradžia buvo ypač sunki ir buvo ne kartą aplankiusi mintis, kad vėl ją mesiu.. Bet kaip sakoma, kartais kai kurioms knygoms reikia ne tik savo laiko, bet ir tam tikros emocijos, tad kai galiausiai pamėginau (trečią kartą) - nebegalėjau nustoti. Pirmoje dalyje siaubingai erzino tiek Feirė, tiek jos seserų charakteriai ir poelgiai. Nesupratau, kaip galima būti tokiomis naiviomis mergelėmis, kai jau tiek daug metų gyveni nepritekliuje, kaip galima nevertinti kito žmogaus pastangų dėl tavo būvio. Džiugu, kad šioje dalyje to nebeliko. Kalbant apie mylimiausius veikėjus, jau nuo pat pirmos dalies, mane suviliojo Risandas. Esu tipinė moteris, mane blogiukai "veža";D Nuo pat pirm

Sebastian Fitzek "Dovana" Vis dar jaukinuosi Fitzek'o kūrybą ir nesuprantu, ar man labiau patinka, ar labiau nepatinka tai, kaip jis rašo. Skaitant "Dovana" taip intensyviai raukiausi, kad jau pati įtikėjau, kad perskaičiusi reikės papildomo kremo nuo raukšlių, ant kiek nesupratau ką skaitau. Juokas juokais, bet Fitzek'as visiems žinomas kaip apgaulės tekstu meistras, kuris taip susuka galvą, kad knygos pabaigoje lieki apstulbęs. Tik. Kur tai? Galbūt aš per daug tikiuosi, kai tiek pagyrų prisiskaičiau apie šį autorių, tačiau pagal mane, knygos, kurios apgauna skaitytoją, turėtų mestelti vis kokią užuominą, kuri skaitytoją nublokštų visai kita linkme, tuomet vėl paneigti skaitytojo nuojautą, pavesdamas jį vėl pasukti netinkame linkme. Tačiau aš būtent to ir negavau. Autorius neigia neigia ir neigia vieną teoriją po kitos, tačiau nepateikia kitų krypčių, kur link viskas sukasi. Buvau pasimetusi. Visiškai. Nesupratau ką skaitau ir neturėjau nei vienos, nors ir