NemNemPhoto.eu

  Sam Lloyd „Atminties giria“   Ir ką aš čia perskaičiau?? Tai lyg „Jonukas ir Grytutė“ pasaka suaugusiems. Nuo pat pirmojo jos puslapio mintyse nejučia piešiau šiurpios pasakos vaizdus: paslaptingą girią ir miškus, trobelę, kuri slepia paslaptis ir žiaurumą, kurio nelinkėtum patirti net pikčiausiam priešui. Įdomi ir išskirtinė istorija, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka vaikai. Pasakojimas susideda iš trijų perspektyvų, sukuriančių įtampą ir susukančių galvą vis atkartojant iš naujo tuos pačius įvykius, tik iš kito veikėjo perspektyvos. Įdomu, nors ne visada tai kėlė pasitikėjimą. Norėčiau pamatyti šios knygos ekranizaciją. Labai. Tikriausiai neprilygtų tai knygos įspūdžiui, tačiau tikiu, kad tai būtų dar vienas šios „pasakos“ atspalvis. O tai niekada nebūna blogai.      

  Anne Morrow Lindbergh „Jūros dovanos“ Šią knygą užmačiau kiek seniau nei prieš metus interneto platybėse. Daugybė moterų ten jos ieškojo, kitos – nepaprastai ją gyrė. Susigundžiau. Kas tokio gero gali būti tokioje mažoje knygelėje, kad tiek daug moterų jos nori arba neapsakomai giria? Po metų, visai netikėtai gavau ją perpirkti. Ir vos pradėjusi ją skaityti supratau, už ką ji taip liaupsinama. „Jūros dovanos“ – vadovas visoms pasaulio moterims. Tai knyga, kuri persmelkia kiaurai sielą ir padeda suprasti save. Autorė knygą parašė būdama savo santykių kryžkelėje ir taip perteikė savo mintis visai nesuvokdama, kiek pasaulyje moterų patiria tą patį, tad visai nenustebau, kad ji tapo tokia pripažinta. Skaičiau knygą su pasimėgavimu. Prisipažinsiu, skaitydama norėjau cituoti jos kiekvieną puslapį, o perskaičiusi – rekomenduoti ją kiekvienai moteriai, nes tikiu, kad daugeliui tai būtų atradimas, įpūsiantis gaivaus ir gryno oro į jų prikvėpuotą gyvenimą. Man asmeniškai, knyga tik d

  Virginia Hartman „Pelkių karalienė“ Tai buvo nuostabi, per 500 puslapių besitęsianti istorija, kuri mane pavergė nuo pat pirmos akimirkos. Skyriai gana trumpi, nesmulkus šriftas ir tas neapsakomai vaizdingas gamtos grožis.. Lonė,- be proto talentinga menininkė, piešianti nepaprastai tiksliai ir kruopščiai paukščius, kurie iliustruoja vadovėlius mokyklose. Kilus nesklandumų su paūmėjusia motinos Alzheimerio liga, brolio paskatinta, Lonė grįžta į gimtinę, kur ne tik tenka susidurti su praeities šešėliais, bet ir bumerangu grįžta tai, ko nebesitikėjo pamatyti – mįslingai pasibaigusios tėčio mirties fragmentai. Iš dalies ši knyga man priminė filmą „Ten, kur gieda vėžiai“. Matyt, tos pelkėtos vietovės aprašymai ir paukščių paveikslai man priminė iš dalies tos istorijos fragmentus: atokus namas netoli pelkės, gyvūnija, tyla ir ramybė.. „Pelkių karalienė“ - patiks gamtos mylėtojams, kuriems netrukdo istorijose sutikti ne vieną vaizdingai aprašytą gamtos vaizdą ar gyvūną. Jei neven