NemNemPhoto.eu

              Mary Lawson „Prieš pirmą sniegą“ Tai buvo nepaprasto grožio knyga, pasakojanti apie begalinę meilę vaikui. Net jei tas vaikas- ne tavo. Ši knyga mane pakerėjo savo svajingu lėtumu ir gilia, širdį veriančia istorija, prasidedančia mįslingu 16-metės mergaitės dingimu ir paslaptingu naujo vyro atsikraustymu kitapus gatvės. Nuo pat pradžių pajaučiau įtarumą naujam gyventojui, staiga atvykusiam į namus, kurie priklauso senyvai moteriai... o dar beveik tuo pat metu, kai gretimame name mįslingai be žinios dingsta 16-metė mergaitė. Tačiau pasirodo, tai istorija ne apie dingusią mergaitę, bet apie mergaitę, kuri rado savo širdyje vietos „apgyvendinti“ dar vienam žmogui. Apie seną moterį, kuri rado vietos savo širdyje „apgyvendinti“ mažam berniukui, kuris atsikraustė kitapus gatvės... Ak, kokia stebuklinga man buvo ši istorija ! Man patiko, kaip autoriaus pasirinko papasakoti šią istoriją. Patiko, kad istorija buvo pasakojama trijų žmonių perspektyvomis. Patiko veikėja

  Chiara Pasqualetti Johnson „ Pusryčiai pas Audrey“   Tikriausiai jau daugeliui pristatinėti Audrey nebereikia. Tai nepaprasto talento ir grožio moteris, pakerėjusi kiekvieną savo kelyje sutiktą žmogų. Nors tikriausiai, daugelis ją žino labiau kaip nepaprasto talento aktorę, ji – kur kas daugiau nei tai. Nors ir pati esu iš tų, kurie ją žinojo tik iš keleto matytų filmų, kur vien išgirdus Audrey vardą – prieš akis iškyla besišypsanti jauna mergina ant Vespos akmenimis grįstoje gatvėje, arba legenda tapusi nuotrauka, kur ji įsikandusi cigaretės laikiklį, kiek pakreipusi galvą, pozuoja su maža juoda suknele, taip pat tapusi pasauline legenda, kaip ir ji pati. Tokią aš pažinojau Audrey -  aukščiausio grožio etaloną filmų industrijoje. Tačiau ji daug daug daugiau nei tai. Apie tai ir yra ši knyga. Ak,, kiek svajingų atodūsių išleidau akis ganydama po jos nuotraukų albumą.. vedžiau nuotraukų kontūrus pirštų pagalvėlėmis (beje, dauguma juodu atspalvių turi šiurkštesnį paviršių).. ak

  Suleika Jaouad „Tarp dviejų pasaulių“   Skaityti šią knyga buvo lyg laukti pratrūkstant audrai. Stebi kaip kas sekundę tamsūs debesys temdo beribį  mėlyną dangų, tačiau taip niekada ir nežinai, kada tai staiga stipriai smogs. Reikėjo daug stiprybės vien skaitant šią nuostabią knygą. Vietomis tikrai reikėjo „suimti save į nagą“, kad nepratrūkčiau balsu verkti. Tai taip skaudu, taip stipru ir taip tikra... Autorė knygoje pasakoja savo atsiminimus, savo istoriją, nuo sužinant apie siaubingą diagnozę iki remisijos, kai nors trumpam liga pasitraukia į šoną ir leidžia sugrįžti į tikrąjį gyvenimą. Prisipažinsiu, googlinau. Nemažai. Ne tik kaip autorė atrodo, bet ir kaip atrodė Vilas... Nežinau kaip kitiems skaičiusiems knygą, bet man būtų labai patikę knygoje rasti nuotraukų, atitinkančių istoriją. Jos visad papildo biografijas ir memuarus, tačiau šioje knygoje jų nėra. O aš taip karštai to norėjau. (Ačiū visagaliui googlui) Nuoširdi rekomendacija tiems, kurie mėgsta tikras is