NemNemPhoto.eu

Matthew Walker "Kodėl mes miegame" Dar ir dabar, jau prabėgus daugiau nei 10 metų, labai ryškiai pamenu vieną gėdingiausių savo nutikimų - užmigau koncerte. Ne. Jis nebuvo nuobodus. Atvirkščiai: garsiai grojo Dubstep muzika, jos vibracijos drebino visą pastatą, visi linksminosi ir šoko. Deja aš - norėjau tik miego. Ir taip. Aš jam pasidaviau. ;D Ši knyga padėjo man suprasti ne tik tą gėdingą akimirką prieš daugybę metų bet ir atsakė į kitus sunkius ir kamuojančius klausimus apie miegą. Dabar suprantu kur dariau klaidas ir kodėl mane dažnai buvo galima rasti miegančia už DJ pulto pačiam vakaro įkarštyje. Ši knyga man neįtikėtinas atradimas. Buvo taip įdomu, kad noriu vėl iš naujo į ją nerti. Be abejo, manau, kad taip ir bus, kad visa gauta informacija tikrai iš atminties greitai neišdiltų. Jei vis dar tikite tuo melu, kad "galima atsimiegoti vėliau" - primygtinai rekomenduoju paskaityti knygą. Aš esu gyvas to įrodymas.. tai - melas. Studijų metais buvau pats blogiaus

Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė "Autizmas- dalis manęs" Labai svarbi ir reikalinga knyga, mūsų pilname stereotipų ir patyčių pasaulyje.  Nors knygą perskaičiau jau prieš kelias dienas, mintyse vis neapleidžia jausmas, kiek ji daug atsakymų man pateikė apie autizmą turinčius asmenis. O juolab, privertė susimąstyti kaip ir ar tinkamai iki šiol įvertindavau kitus asmenis. Labai įdomu buvo išgirsti istorijas iš kitos pusės. Ne kokius nors stereotipus ar gandus, o realią informaciją, kaip autizmą turintys mato ir jaučia juos supantį pasaulį. Tikriausiai nuo dabar žiemą pastebėjusi netinkamai (per plonai) apsirengusį asmenį, nebeimsiu galvoti, kodėl tas žmogus taip išsirengęs, kodėl kai kurie žmonės vengia kalbėti apie jausmus ar net apskritai vengia kontakto.  Knyga sudaryta iš dviejų dalių: pirmąją sudaro realios žmonių istorijos, kuriems nustatytas autizmas. Antrąją - pokalbiai su gydytojais, kurie dirba su vaikais ir paaugliais, psichiatrais ir t.t. Nors prisipa

Brit Bennett "Nykstantys saitai" Keistus jausmus sukėlė ši, kovo mėnesio knygų klubo knyga "Nykstantys saitai". Nors pati knygos pradžia manęs visai neviliojo, galiausiai pasinėriau į šią istoriją, tačiau ne "stačia galva". Net nemoku apibūdinti, kokius jausmus ji sukėlė. Kaip ir patiko, nors trūko gylio. Kaip ir skaitėsi lengvai, nors vis neapleisdavo mintis "Kokia jos prasmė"? ir net  po kelių dienų,  kai užverčiau jau perskaitytą knygą, tas pats klausimas nedilo iš atminties. Ar supratau? Nepasakyčiau. Dezirė ir Stela - identiškos dvynės, gimusios juodaodžio tėvo ir šviesios motinos šeimoje. Jos - juodukės, kaip sako kaimo žmonės, bet neįtikėtinai baltos odos. Kone baltaodės - šnabždėjosi jie. O šiame kaime, kur visi vienas kitą pažįsta - tamsi oda nėra mėgiama. Tad nieko nenustebino, kai vieną dieną gauja baltųjų, mergaičių akyse mirtinai sužalojo jų tamsiaodį tėvą. Tikriausiai galima nuspėti, kad knyga apie rasizmą, baltųjų ir tamsiaodžių žm