NemNemPhoto.eu

Graeme Macrae Burnet "Pacientė" Knygos, kurios narsto žmogaus vidų lyg po kaulelį - mano slaptas knyginis malonumas. Tačiau šįkart prasilenkiau su šia knyga, taip iki galo ir nesupratusi, ką autorius norėjo parodyti. Žinoma, autorius sukūrė fikcinį romaną, kuriame skaitytojas turėtų lyg "pamesti galvą" kas yra tiesa, o kas melas. O galbūt net norėta sukurti tokį kūrinį, kad abejosi kiekviena detale ir viską priimsi kaip už gryną pinigą. Tačiau aš skaitydama tiesiog kraupau.  Jauna mergina, pasivadinusi netikru vardu, ryžtasi avantiūrai - pašnipinėti garsų psichoterapeutą Kolinsą Braitvaitą, nes ji įsitikinusi, kad būtent jis kaltas dėl jos sesers savižudybės. Mintis įdomi, bet vis ramybės nedavė mintis, kas pagrindinis knygos veikėjas: Kolinsas ar jaunoji moteris? Man buvo daug įdomiau pasinerti į Kolinso Braitvaito gyvenimą. Man jis pasirodė įdomesnė ir spalvingesnė asmenybė. Tačiau visiškai priešingai buvo su panelės Smyt veikėju. Mane ji erzino, kartais kraupino

Peter Wohlleben "Paslaptingas medžių gyvenimas" Sunku suvokti, kiek mažai žinome apie tai, kas mus supa. Kad medžiai irgi yra gyvi organizmai, kurie kvėpuoja, valgo, dauginasi, bendrauja, miega ir kuria savo giminę. Iki šiol maniau, kad žinau pakankamai apie tai, kaip auga medžiai, kaip bendrauja tarpusavyje ir pan. Tačiau ši knyga parodė visai kitokią medžių gyvenimo pusę. Pav. kad medžio amžių pasako ne rievės ant kamieno. (kiek rievių - tiek metų) bet amžių gali "saugoti" ir medžio šaknys... Klausyti šios knygos (taip taip, nors turiu fizinę knygą, klausiau jos audio audiotekoje) buvo tikra meditacija, kur kiekviename puslapyje slypi nežinomi ir dar negirdėti faktai. Paaiškinimai kaip medžiai tarpusavyje komunikuoja, kaip maitinasi, ką iš tikrųjų patiria medžiai keičiantis sezonams, ir kaip kenčia tie keli medeliai didmiesčiuose, kai viskas, ką jie "mato" aplink - tai tik pilkas betonas... Nors prisipažinsiu, knyga kad ir kaip buvo įdomi, bet kartu atne

Sarah J.Maas " Sparnų ir griuvėsių dvaras" Po antrosios serijos knygos spirgėti spirgėjau, kaip norėjau trečios dalies. Ta antros dalies pabaigoje numesta bomba taip sužadino smalsumą, kad net prabėgus kankinančioms kelioms savaitėms, vis iš galvos neišdylančiam norui, galiausiai pasiėmiau trečiąją dalį.  o bet tačiau... Antroje dalyje sužadintas smalsumas, kaip Feirė "dums akis" savo pirmajai meilei, kaip šnipinės ir informaciją perduos Risandui.. o ne. to net nebuvo! Negaliu apsakyti kaip mane nuvylė ši dalis. Maksimaliai sužadintas smalsumas buvo toks stiprus, kad tai, ką iš tiesų gavau iš knygos, dabar beliko tik maksimalus abejingumas likusiai istorijai. Manau, kad net dalies knygos rašyti ir jos įdėti į knygą net nereikėjo. Tikėjausi, kad bent 300 psl. iš visos knygos bus šnipinėjimas, dramos ir manipuliacijos. O to iš Feirės labai tikėjausi. Ji jau antroje dalyje parodė, kokia slapukė ir intriguotoja gali tapti vien iš vos valdomo pykčio. bet. Nebuvo nei intr