Peter Wohlleben "Paslaptingas medžių gyvenimas"

Sunku suvokti, kiek mažai žinome apie tai, kas mus supa. Kad medžiai irgi yra gyvi organizmai, kurie kvėpuoja, valgo, dauginasi, bendrauja, miega ir kuria savo giminę.

Iki šiol maniau, kad žinau pakankamai apie tai, kaip auga medžiai, kaip bendrauja tarpusavyje ir pan. Tačiau ši knyga parodė visai kitokią medžių gyvenimo pusę. Pav. kad medžio amžių pasako ne rievės ant kamieno. (kiek rievių - tiek metų) bet amžių gali "saugoti" ir medžio šaknys...

Klausyti šios knygos (taip taip, nors turiu fizinę knygą, klausiau jos audio audiotekoje) buvo tikra meditacija, kur kiekviename puslapyje slypi nežinomi ir dar negirdėti faktai. Paaiškinimai kaip medžiai tarpusavyje komunikuoja, kaip maitinasi, ką iš tikrųjų patiria medžiai keičiantis sezonams, ir kaip kenčia tie keli medeliai didmiesčiuose, kai viskas, ką jie "mato" aplink - tai tik pilkas betonas...

Nors prisipažinsiu, knyga kad ir kaip buvo įdomi, bet kartu atnešė ir baimės. Dabar matydama aplink kertamus miškus, negaliu išmesti iš galvos minties, kokia nelogiška mintis yra praretinti miškus, paliekant tą mažą procentą nekirstų medžių (pavz jei medis kreivas ir netinka statyboms). Juk tas medis, dabar netekęs ne tik savo giminės aplink, o kartu tai - ir maistas, ir bendrystė - netenka ir užuovėjos ir paramos. Kirsdami medį, dažniausiai esantys netoliese kiti medžiai, taip pat miršta. Tai kokia prasmė??? 

p.s. čia neturiu omenyje, kad jei kirsti medžius, tai nepalikti nei vieno.

Knyga buvo be proto įdomi ir naudinga. Manau, būtent tokia informacinė medžiaga apie medžius turėtų mirgėti mokykliniuose vadovėliuose. Tai buvo tikrai labai išsamus ir vaizdingas tekstas.