NemNemPhoto.eu

  Hannah Kent „Atsidavimas“   Nesu didelė fantastikos, religijos ar labai senų laikų istorijų   mėgėja. Pirmąją autorės knygą „Gerieji žmonės“ užverčiau vos pradėjusi skaityti. Tačiau ši knyga mane maloniai nustebino. 1836metų Prūsija. Hanė vos 15-tos, tačiau jau turi tvirtą ryšį su ją supančia gamta. Ji girdi jai giedant pasaulį. Tačiau tokia nepaprasta gamtos dovana jai skaudžiai „pakiša koją“– mergaitei sunku susirasti draugų. Iki kol atvyksta ji – Tėja. Nors galbūt tokios didelės meilės šiai knygai nebūčiau patyrusi, jei ne ta stipri, nuožmi ir nesavanaudiška dviejų merginų meilė. Tik ji mane vedė lengvai per knygos puslapius, masino be gailesčio versti lapus ir stebėtis tokia gražia ir tyra autorės sukurta meile. Nekartą ir išliejau ašarą, nuplaudama kiekvieną prarastą sielą, neteisybės kartėlį ir taip pagerbdama tuos netikrus, bet man tikrų tikriausiais tapusius   knygos veikėjus. Buvo liūdna. Skaudu. Ir žadą ne kartą atėmė.. Tačiau visą pajaustą skausmą atpirko atsid

 Gianluca Gotto "Tikrai nutiks kas nors nuostabaus" Tie, kurie sako, kad savigalbos knygos ne jiems, aš sakau, kad jūs tiesiog neradote dar savo knygos. Nors prisipažinsiu, kad vos pradėjusi skaityti šią – pirma mintis buvo, kad ji labai primena „Dievas visada keliauja incognito“, o pastarąją aš užverčiau vos pradėjusi skaityti. O bet tačiau, ši knyga – „Tikrai nutiks kas nors nuostabaus“ man buvo atgaiva sielai ir protui. Suprantu tuos, kurie nemėgsta tokių knygų, kur visa autoriaus išmintis susukta į istoriją, kuri neva turėtų pakeisti skaitytojo gyvenimą. Taip nebūna. Nors tvirtai to teigti irgi negalėčiau.. o gal būna stebuklų? Tačiau man ši knyga nuo visiško abejingumo istorijai ir akių vartymo pasikeitė į tokią istoriją, kuri ilgam išliks ne tik atmintyje,, bet ir sieloje. „Tikrai nutiks kas nors nuostabaus“ – gili ir tyra knyga apie savęs atradimą, kai jau manaisi esąs dugne. Neabejoju, kad dauguma jūsų yra patyrę stiprių nuopuolių, po kurių negalėjote pamesti