NemNemPhoto.eu

  Ilona Madelaine „Nuodas“   Tikras malonumas skaityti knygą, kurios autorės humoro jausmas toks pat, kaip ir mano. Nežinau kiek kartų kikenau skaitydama knygą, bet garantuotai netilptų suskaičiuoti nei ant rankos, nei ant kojų pirštų. Tad ir knygą perskaityti ilgai netruko, tik du vakarus. Nors nesu itin didelė lietuvių rašytojų kūrinių skaitytoja, šiandien drąsiai sakau, jei autorė išleis naują knygą – skaitysiu ir ją be jokių abejonių. Man patiko kalbos išskirtinumas: visi kaimiški išsireiškimai, įmantresni žodžiai.. Tikrai meilę savo kalbai atgaivina. O ir pati istorija nėra kaip pagal kokį šabloną, kas kartais pasitaiko: čia Elzė grįžta į gimtinę ir iškart šoka į kaimiškus batus. Dieve, kaip gražu ! Visi tie laumi ški epizodai knygoje kaip magija kokia. Ypač mano vaizduotei, kuri ne tik atgaivina norą greičiau grįžti į savo kūrybinę erdvę, bet ir vaizdžiai apipavidalina kiekvieną veikėją, kurie visi alei vieno tokie įdomūs, kad ilgai iš galvos neišdils.  

  A.R.Torre “Pra žūtingos mintys“ Ir kur aš buvau anksčiau, jei tik dabar perskaičiau šią knygą? !   Man labai patiko įsisukti į veiksmą, kartu su šiais keturiais psichopatais. Galbūt iš šalies tai skambės labai drąsiai, bet patikinu jus, autorė taip gerai susuko istoriją, kad atrodo lyg pats joje dalyvautum. O ir pati istorija labai gyva, įtraukianti, kaip ir sukurti knygos veikėjai – visi alei vieno turi savo paslaptingumo, kuris traukia kaip magnetas. Nors.. Akyliausio skaitytojo gal ir neapgaus, tačiau kiekviena praleista akimirka prie šios knygos – bus kaip magija. Knygos istorija sukasi apie dvi visiškai skirtingas poras: Ket ir Viljamo Vintrop‘ų ir Ninos ir Meto Raideriu, kurie vieną dieną tampa kaimynais, kuriuos skiria vos nedidelė tvora, tačiau Nina turi ir kitą planą: būti ne tik kaimynė ir Viljamo nauja įmonės darbuotoja, bet ir naujoji jo meilužė. O štai čia ir prasidėjo visas smagumas: tiek Nina , tiek Ket iš pirmo žvilgsnio – dvi bauginančios psichopatės, kovoj

  Douglas Stuart „Šugis Beinas“ Sunku net įsivaizduoti, kokį sunkų gyvenimą patiria vaikai, augdami alkoholikų tėvų šešėlyje. Tą amžiną kasdienę baimę grįžti į namus, kuriuose gali laukti bet kas: pagiriota mama, apatiška savo vaikams, ar emocionali mama, kuri žada keistis, bet niekada pažadų netesi. Nežinau kodėl autorius nusprendė knygą pavadinti „Šugis Beinas“, kai visą „knygos eterį“ pasisavino Agnesė. Pradžioje dar jaučiau jai gailestį : nors ir daugybė kartų skaudinta, palikta ir apleista, ji bent turėjo stiprybės aukštai iškelti galvą ir „atrodyti geriausiai, kaip tik gali“, tačiau vėliau visa knygos klampi ir tamsi istorija, nusinešė ją kartu su savimi.. Hju (Šugis jaunesnysis) kartu su broliu ir seserimi, persikrausto į atokų priemiestį, kuris savo skurdumu palaužtų kiekvieną sveiką sielą. Ne išimtis ir Agnesė, jau skęstanti alkoholio liūne, čia ji – tik dar labiau įklimsta į tą tamsią prarają, kur vieną po kito praranda ne tik save, bet ir savo šeimą. Badavau kartu su Š