Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 

Douglas Stuart „Šugis Beinas“




Sunku net įsivaizduoti, kokį sunkų gyvenimą patiria vaikai, augdami alkoholikų tėvų šešėlyje. Tą amžiną kasdienę baimę grįžti į namus, kuriuose gali laukti bet kas: pagiriota mama, apatiška savo vaikams, ar emocionali mama, kuri žada keistis, bet niekada pažadų netesi.

Nežinau kodėl autorius nusprendė knygą pavadinti „Šugis Beinas“, kai visą „knygos eterį“ pasisavino Agnesė. Pradžioje dar jaučiau jai gailestį : nors ir daugybė kartų skaudinta, palikta ir apleista, ji bent turėjo stiprybės aukštai iškelti galvą ir „atrodyti geriausiai, kaip tik gali“, tačiau vėliau visa knygos klampi ir tamsi istorija, nusinešė ją kartu su savimi..

Hju (Šugis jaunesnysis) kartu su broliu ir seserimi, persikrausto į atokų priemiestį, kuris savo skurdumu palaužtų kiekvieną sveiką sielą. Ne išimtis ir Agnesė, jau skęstanti alkoholio liūne, čia ji – tik dar labiau įklimsta į tą tamsią prarają, kur vieną po kito praranda ne tik save, bet ir savo šeimą.

Badavau kartu su Šugiu. Klimpau į tą smegduobę kartu su Agnese. Pykau iš visų jėgų ant Judžino. Gal kiek asmeniškai priėmiau tą prievarta siūlomą alkoholį, nes ir pati dažnai sulaukiu replikų dėl to, kad visai nevartoju to nuodo..

Šią knygą daugelis lygina su „Mažas gyvenimas“ ,tačiau man tai du skirtingi kūriniai, kurie turi tik vieną bendra vardiklį – priklausomybę. Tą tamsią ir klampią priklausomybę, kurios dėka nebematai nieko daugiau aplinkui.

Nepasakyčiau, kad knyga labai sužavėjo. Neaikčiojau. Neverkiau, bet knyga siunčia stiprią žinutę priklausomiems – jei ne dabar – tai jau niekad.

Norėčiau išgirsti šį kūrinį iš kitos perspektyvos: kaip būtų pasisukęs Šugio gyvenimas, jei dėl alkoholikės mamos nereikėtų praleisti pamokų, o kiemo berniokai nebūtų jo žeminę už tai, kad jis „ne vyriškas“. Norėčiau visų labiausiai pamatyti, kaip būtų pasisukęs Poro gyvenimas, jei būtų galėjęs realizuoti savo meninius gebėjimus, vietoj to, kad saugotų savo silpnavalę priklausomybių nualintą mamą...

 

 Leidykla: Baltos lankos

Ačiū už dovaną Knygynų tinklas "Vaga"

Knygą galite įsigyti čia



Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »