Karen Swan "Vidurnakčio paslaptis"

Ši keturių dalių knygų serija vis dar išlieka  prie vienų iš  įdomiausių skaitytų knygų serijų, tačiau tenka pripažinti, kad ne visos serijos knygos paliko ypač stiprų įspūdį:

Pirma serijos dalis "Paskutinė vasara" man patiko labiausiai. Kitaip nei daugumai, man Efės istorija buvo viena stipriausiai paveikių istorijų visoje knygų serijoje. Tad pirma dalis, kai dar autorė mus supažindina su salos istorija ir jos veikėjais, man buvo stipriausia..

Antroji knyga "Pavogtos valandos" taip pat buvo stipri, nors man vis tiek nepralenkė pirmosios. Čia istorija pasakojama jau Mairės lūpomis. Vis dar stipri ir paveiki. Nors tikriausiai, istorijos stiprumo nepajaučiau tokio kaip pirmojoje tik todėl, kad autorė kartoja dauguma detalių iš naujo, tik kito veikėjo akimis. 

Trečioji - "Prarastas mylimasis" man buvo silpniausia serijos dalis, pasakojanti istoriją jau Floros akimis. Salos gražuolės, kurios gyvenimą aptemdo tikrai nelengvi įvykiai. Net nežinau ko man šioje dalyje taip trūko...

ir paskutinė, "Vidurnakčio paslaptis" ....

Džeinės akimis. Salos gyventojos, kuri mato vizijas apie salos gyventojų ateitį, kad ir kokia ji būtų...

Čia autorė sudeda paskutinius taškus ant visų kilusių klaustukų. Visi knygos veikėjai turi savo funkciją, tačiau... man pritrūko tikrųjų jos emocijų, dramos, sunkumų.. Čia viskas lyg lengva ranka nubraukus - ėmė ir pasibaigė. Nors ir buvo įdomu skaityti, širdies taip ir nesuvirpino..