NemNemPhoto.eu

 Kimberly Belle "Mano brangusis vyras"   Kaip man patiko šios knygos pradžia ! Pajau čiau ir įtampos ir mįslingumo, kur nežinai kas vyks toliau. Tačiau vėliau taip ir nebesupratau, ką čia perskaičiau...   Džeidė ir Kemas, iš pažiūros laiminga sutuoktinių pora, auginanti du mažamečius vaikus. Jis – garsus restoranų šefas-tinklo viršininkas, ji – interjero dizainerė, metusi darbą kad būtų daugiau su vaikais. Viskas skamba taip gražiai, kaip iš žurnalo viršelio. O taip, jų gyvenimo istorijas pasakojo ir jose. Tačiau. Kiek tai tikra?   Ir štai čia, kai pagrobiami Džeidė su vaikais ir imamasi katė-pelė žaidimas per kelių aukštų namus, mano dėmesys istorijai nukrito iki pat dugno. Norėjau mesti knygą į „dnf“ skyrelį ir pamiršti tai, bet sąžinė neleido mesti knygos, kai jau daugiau nei trečdalis jos perskaityta. Net nežinau kas mane erzino labiau – vaikų elgesys ar tas kaltės mėtymasis iš kairės į dešinę. Galimai sukčius Kemas, ilgą laiką burbule pasiklydusi jo žmona Džeidė, kuri ne

  Sebastian Fitzek “Mimika” Jau keleri metai instagrame skambantis autoriaus vardas tikriausiai į savo gerbėjų gretas pasiglemžė ne vieną naują skaitytoją. Iki šiol jei ir buvau ką skaičiusi iš ankstesnių autoriaus kūrinių – nuoširdžiai jų nepamenu. Tačiau susigundžiau ir aš, ką ten visi tokio „wow“ jo kūryboje mato? Kūrinio „Mimika“ tema – veido skaitymas – išties originalus. Ypač taip profesionaliai ir idealiai skaityti veidus kaip Hana Herbst, moka retas. Tačiau vieną dieną Hana pakliūna į savo paties spąstus: Hanos šeima nužudyta, o ją nužudė – ji pati. Kaip susitaikyti su šia žinia žmogui, kuris to net nepamena? Skaityti šią istoriją buvo įdomu. Tikrai gražiai sukurptas tekstas, tačiau „wow“ įspūdžio tikrai nebuvo. Mėtymasis nuo vieno „blogiuko“ iki kito, mįslingi informacijos trupiniai ne tai, kad masintų kaltinti vieną ar kitą, šiuo atveju manęs negundė spėlioti kas yra kas, nes dauguma vietų jau buvo galima pačiam susiprasti. Tačiau man patiko. Gana įtraukiantis ir įd

  Johann Hari „Pavogtas dėmesys“   Senokai bejaučiau tiek daug pasitikėjimo savimi ir savo sprendimais, kaip skaitant šią knygą. Niekam pro akis neprasprūsta kasdieniai vaizdai viešumoje, kai jaunimas ( ir ne tik jie) nosis įkišę į ekranus visur: poliklinikos eilėje, pas stomatologą laukiamajame ar eilinę dieną parduotuvės eilėje prie kasos. Ir toks vaizdas daugumos nestebina. Juolab – negąsdina. Na, gal tik mane. Man baisu, kaip dėl visų ekranų esame atskirti nuo tikro bendravimo ir palaipsniui prarandame bendravimo įgūdžius. O dar baisiau, kad dauguma tai pripažįsta kaip „Norma“. Tačiau ne tik ekranai ir technologijos atima iš mūsų laiką, bet ir dėmesį. „Pavogtas dėmesys“ – 14-ka priežasčių, kurios atima mūsų dėmesį nuo telefonų ekranų iki netinkamo auklėjimo. Turbūt daugumai nuskambės ir kvailai, bet 2019 metų gale prasidėjusi pandemija apie dėmesį ir laiką, mane išmokė daugiau nei pati galėjau įsivaizduoti: atsisakiau visų informacinių priemonių informacijai pasiekti: del