NemNemPhoto.eu

Emily Henry "Aš, tu, atostogos" Nežinau, ar įtakos turėjo turėti tai, kad tai pirmoji man šios autorės knyga. Vos pradėjus ją skaityti, gavau ne viena žinutę, ar skaičiau prieš tai kitas jos knygas. Neskaičiau. Bet ir likau nesupratusi, o turėjau...?   Pati knyga man patiko, neskaitant to, kad jau nuo pat pirmų puslapių buvo aišku kas vyks ir kuo pati knyga baigsis. Gana šabloniškas siužetas, tačiau vis tiek velniškai atpalaiduojantis.   Veikėjai taip pat ne iš kelmo spirti, - įdomūs, vietomis erzinantys, tačiau vis vien nors prie širdies glausk...   Popė ( jau antra knyga su pagr. Veikėja Pope, jau darosi keistoka) – nenustygstanti vietoje keliautoja, negalinti vienoje vietoje išbūti ilgai. Ir visiška jos priešingybė – Aleksas- tvarkos maniakas (gal kiek perspausta?) mokytojas, Popės geriausias draugas ir kelionių kompanionas. Įdomi porelė, tiesa?   Nežinau kaip kitos autorės knygos, bet tikiuosi, kad pirmosios buvo šiek tiek „rimtesnes“ ir mažiau nuspėjamos.

  Simon Beckett „Mirties chemija“   Kai jau antri metai girdžiu, koks nuostabus rašytojas yra Simon Beckett, supratau, kad metas susipažinti ir ištirti, už ką visi jo kūrybą taip myli. Nors girdėjau, kad šis rašytojas kuria ypač baisias scenas, net baisiau nei Chris Carter – suglumau. Nieko baisaus čia neradau. Tačiau ne pagal baisumą vertinu tokias knygas. O pagal autoriaus išmonę: kaip jis sukurs įtraukiančią istoriją, kaip ją vystys puslapis po puslapio, o gal dar ir nutrupės kokia smagi/įdomi informacija? Pripažinkim, „padarę namų darbus“ autoriai daug įdomesni! O va štai tuo mane ir sudomino Beckett kūryba- informacija, kurią prieš pateikiant skaitytojui, reikėjo dar nemažai ne tik perskaityti, bet ir sugalvoti kaip ją pateikti. Nenuobodžiavau. Tikrai ne, nors ir didelio įspūdžio irgi nepaliko. Matyt, ne laikas dar „prisijaukinti“ naują rašytoją, tačiau antrą serijos dalį apie Deividą Hanterį dar tikrai skaitysiu.   Tuomet žiūrėsim, kaip man seksis...