NemNemPhoto.eu

  Danya Kukafka „Egzekucijos užrašai“ „Mes visi esam blogi ir visi esam geri, tad niekas neturėtų būti pasmerktas ir priskirtas tik vienai arba kitai kategorijai. Bet jei gėris gali būti suterštas po jo einančio blogio, prie ko jį priskirti?“   Skaitydama pasijaučiau lyg nardydama po psichopato smegenis. Gilyn. Stipriais irsniais po tą nepažintą pasaulį. Ir man patiko. Labai. Kiek iki šiol esu skaičiusi nominuotų ar apdovanotų apdovanojimais knygų, nei viena dar nėra patikusi taip, kaip ši. Metų atradimas man, kuriai visada patinka „įlysti į kitų galvas“. Nors iš vienos pusės, tai gali pasirodyti tik vieno žmogaus egzekucija, tačiau tai būtų akivaizdžiausia klaida. „Egzekucijos užrašai“ pasakoja daugybės žmonių likimus, klaidas, išgyvenimus ir galiausiai jų likimus- skirtus pavadinti „egzekucijomis“. Klaidingai galima pamanyti, kad knygoje savąją egzekuciją gavo tik Enzelis. Deja. Ją gavo visi, vienaip ar kitaip sujungti vienas su kitu ir visi su visais. „Egzekucijos užra

Jorn Lier Horst/Thomas Enger "Atskaitos taškas" Nors ir su šių autorių kūryba dar nebuvau susipažinsi, neprireikė daug laiko jai pamilti. Nuo pat pirmų knygos sakinių supratau, kad bus stipru. Nesu ypač jautri skaitytoja, kurią "stipresnės" vietos verčia aikčioti ar bijoti, tačiau ši knyga tikrai buvo verta dėmesio, nes nuo pat pirmų sakinių jaučiau kuriamą įtampą. O ir smalsu buvo "kas čia dabar bus?" O buvo labai gerai: stipriai jaučiama intriga, tikrai fantazijos nestokojantys autoriai ir daugybė skirtingų veikėjų.. Tačiau kodėl tada  knygos neįvertinau aukščiausiu balu? Galbūt pritrūko stipresnių veikėjų?  Nors nei vienas minimas veikėjas nebuvo atstumiantis, o kaip tik unikalus, tačiau "sustiprinančio" jų įspūdžio ir nesutikau: tiek policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas, tiek žurnalistė Ema Ram buvo daug patyrę gyvenime veikėjai, tačiau neturėjo to vadinamo "cinkelio" kuris trauktų skaitytoją juos ypač pamėgti. "Atskaitos tašk