Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio





Jorn Lier Horst/Thomas Enger "Atskaitos taškas"




Nors ir su šių autorių kūryba dar nebuvau susipažinsi, neprireikė daug laiko jai pamilti.

Nuo pat pirmų knygos sakinių supratau, kad bus stipru. Nesu ypač jautri skaitytoja, kurią "stipresnės" vietos verčia aikčioti ar bijoti, tačiau ši knyga tikrai buvo verta dėmesio, nes nuo pat pirmų sakinių jaučiau kuriamą įtampą. O ir smalsu buvo "kas čia dabar bus?"

O buvo labai gerai: stipriai jaučiama intriga, tikrai fantazijos nestokojantys autoriai ir daugybė skirtingų veikėjų..

Tačiau kodėl tada  knygos neįvertinau aukščiausiu balu?

Galbūt pritrūko stipresnių veikėjų?  Nors nei vienas minimas veikėjas nebuvo atstumiantis, o kaip tik unikalus, tačiau "sustiprinančio" jų įspūdžio ir nesutikau: tiek policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas, tiek žurnalistė Ema Ram buvo daug patyrę gyvenime veikėjai, tačiau neturėjo to vadinamo "cinkelio" kuris trauktų skaitytoją juos ypač pamėgti.

"Atskaitos taškas" - pagauliai susukta detektyvinė istorija apie įžymius asmenis laipsniškai žudantį beprotį, kurį vaikosi ne tik praeities šešėliai ir policija, bet ir kūrybinga žurnalistė Ema..

Iš vienos pusės, ši nauja knygų serija mane papirko savo keliamomis emocijomis ir tikrai nenustosiu skaityti tolesnių serijos knygų, tačiau iš kitos pusės, istorijai kiek pritrūko išskirtinumo. "Atskaitos taškas" rasite tris skirtingas istorijas, tačiau dėl vienos iš jų - nesu tikra, ar supratau jos reikšmę. Galbūt antroje knygoje ją rasiu?

knygą galite įsigyti čia

Leidykla "Baltos lankos"
#dovana #reklama



 



 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »