NemNemPhoto.eu

 Elena Ferrante "Dingusi dukra" Ilgai bandžiau sugalvoti įžanginius žodžius, kurie iš karto nukreiptų į tai, apie ką ši knyga yra. Tačiau nesugalvojau. Visi parinkti žodžiai netiko, neatspindėjo autorės minčių ar net mano pačios supratimo. "Dingusi dukra" - skaudžiai atvira istorija apie mamos ir dukrų santykius. Bet tuo pačiu man - ir istorija apie pačias motinas, kurios per anksti ar ne visai savo noru tampa mamomis.  Galbūt skamba kiek šiurkščiai, tačiau tapti atsakingai už kitą gyvybę, kai pati dar nesi net baigusi mokslų, nesi dar mačiusi gyvenimo teikiamų galimybių - yra vienas sunkiausių išbandymų, kurį įveikia tikrai ne kiekviena moteris. Būtent apie tai man ši knyga: skausminga išpažintis apie savęs paiešką, sąmoningai atsisakant savo dukrų.  Klaidinga manyti, kad praeitis nepasiveja dabarties. Tad Ledai tenka nemažas išbandymas prieš save pačią, skausmingai išgyventi praeitį dar kartą... Iš pradžių nejutau ryšio su šia istorija, tačiau beveik įpusėjus isto

John Irving “ Na šlė vieneriems metams“   Daugelis piktinasi Nabokovo „Lolita“ kūriniu, dėl iškreiptos meilės tarp vyresnio vyro ir nepilnametės merginos, tačiau keista, kad būtent apie šį kūrinį vis dar nebuvau girdėjusi, nors čia meilė lygiai tokia pati, tik  visų pirma čia suaugusi 39-erių metų moteris ir šešiolikmetis vaikinas. Niekada apie meilę nesu galvojusi neigiamai. Visi mes esame savo gyvenimo kūrėjai, todėl ką mylime – tai tik mūsų pačių reikalas. Man nesvarbu, ar myli tos pačios lyties asmenį, ar vyresni, ar jaunesnį, tačiau ši knyga, man nežinoma prasme, kažkodėl tą meilę siaubingai iškreipė. Tikrai neabejoju, kad galima įsimylėti ženkliai vyresnį asmenį, tačiau čia autorius, tą meilę parodo iškreiptai – „Edžiui susitvarkiusi Hana nebekėlė   jam geismo. Geriau buvo, kai ji buvo nesusitvarkiusi ir nenusiskutusi jau matomų ūsų“ (tai nėra tiksli knygos citata*) Tačiau pati knyga ne apie tai. Negaliu tvirtinti, kad tikrai supratau knygos esmę, bet keletas jos įžvalg