Elena Ferrante "Dingusi dukra"
Ilgai bandžiau sugalvoti įžanginius žodžius, kurie iš karto nukreiptų į tai, apie ką ši knyga yra. Tačiau nesugalvojau. Visi parinkti žodžiai netiko, neatspindėjo autorės minčių ar net mano pačios supratimo.
"Dingusi dukra" - skaudžiai atvira istorija apie mamos ir dukrų santykius. Bet tuo pačiu man - ir istorija apie pačias motinas, kurios per anksti ar ne visai savo noru tampa mamomis.
Galbūt skamba kiek šiurkščiai, tačiau tapti atsakingai už kitą gyvybę, kai pati dar nesi net baigusi mokslų, nesi dar mačiusi gyvenimo teikiamų galimybių - yra vienas sunkiausių išbandymų, kurį įveikia tikrai ne kiekviena moteris.
Būtent apie tai man ši knyga: skausminga išpažintis apie savęs paiešką, sąmoningai atsisakant savo dukrų.
Klaidinga manyti, kad praeitis nepasiveja dabarties. Tad Ledai tenka nemažas išbandymas prieš save pačią, skausmingai išgyventi praeitį dar kartą...
Iš pradžių nejutau ryšio su šia istorija, tačiau beveik įpusėjus istoriją, ji mane įtraukė. Trumpa, tačiau stipri moters istorija, jos pačios kova su savimi ir savęs virsmas. Galutinis taškas.
Man patiko, o jums?
Leidykla: Alma Littera
Komentarai
Rašyti komentarą