NemNemPhoto.eu

Arūnas Kumpis "Ukrainos karo audrose. 2 dalis" Net nekyla ranka kaip nors vertinti šią knygą. Tai dienoraštis, atskleisiantis juodžiausias spragas šiandieniniame pasaulyje. Tiksliau - rusų pradėto karo Ukrainoje neteisybę, korupciją, pasipelnymą.. Žinant, kad tai tikra istorija, tikras dienoraštis lietuvio, kariaujančio Ukrainoje, kiek istorijos atrodo švelnesnės, nei realybė. Kadangi niekaip nenusimanau kariškių inventoriuje, dalis technikos pavadinimų man visiškai nieko nesako ir nedaro įspūdžio. Visiškai nenusimanau, kaip ir mašinose ir jų markėse. "Tamsus miškas" kaip visą gyvenimą įvardydavom tas sritis, kurių niekaip nepajėgiam suprasti. Tai ir šis dienoraštis man buvo "tamsus miškas". Tačiau man patiko autorius tiesmukumas. Pasipiktinimas tikrąją tiesa, kurią dauguma nori slėpti ar nors nutylėti. Man patiko ta tikra rizikingoji dienoraščio pusė, kai išeini kariauti ir nežinai ar sugrįši į bazę. O galbūt, grįši, bet sužeistas. Ta amžina nežinia ir ri

JD Kirk "Kaulų upė" Keistas jausmas neapleido skaitant šią knygą.. Toks stiprus, nenuginčijamas "deja vu" jausmas, kad tai jau esu skaičiusi. Arba kažką tokio panašaus, kad net nejauku darėsi. "Kaulų upė" - istorija apie atsinaujinusią detektyvo inspektoriaus Logano tyrimą, kuriame grobiami ir nužudomi maži vaikai. Nors Loganas jau rado ir įkalino tikrąjį žudiką - istorija nepaaiškinamai  vėl kartojasi, tad detektyvas įtaria tik viena - pasaulis turi mėgdžiotoją. O čia man ir tapo nejauku: nuspėjau ne tik inspektoriaus veiksmus, bet ir kas tas "blogiukas". Viskas man atrodė taip pažystama ir matyta, kad skaitymo malonumas nemenkai išblėso. Tačiau nebuvo blogai. Galbūt man kaip tik ir reikėjo kažko lengvo ir greito. Tą ir gavau. Knyga nestora, veiksmo užtektinai ir knygai užteko gero vakaro pabaigti. Bandžiau atsiminti kokią istoriją (knygą) man ji priminė, bet pasidaviau ir nusprendžiau, kad gal net neverta ir galvoti. Man patiko. Lengva, greita

Karolina Ringys "Ribinis laikas" Vis dar bandau "prisijaukinti" lietuvių kūrybą. Ir kuo daugiau jos skaitau, tuo labiau apima jausmas, kad skirtingas knygas skaityčiau, nei kiti skaitytojai, atsiliepdami apie vieną ar kitą lietuvių parašytą knygą. "Ribinis laikas" žadėjo mistikos persmelktą psichologinį trilerį, bet net ir perskaičiusi knygą to trilerio neradau, nors, galbūt, trilerio sąvoka turi ne vieną reikšmę? Pati knyga man visai patiko. Esu įtemptų siužetų gerbėja, tad tai pirmas punktas, kodėl ši knyga nepavergė mano širdies. Man patiko pats istorijos vystymas, nors vos "užsikabinus" už istorijos, iškart imdavau nuobodžiauti. Per daug man Arijos minčių ir spėliojimų buvo. Geriau daugiau veiksmo, nei daugybė monologų su savimi. Patys ir veikėjai manęs nesužavėjo. Nei vienam nepajaučiau prielankumo ar kažkokio smalsumo, noro juos "išnarplioti". Na, nebent ta charizmatiška bobulytė, kurios deja, irgi ne stebuklo knygoje buvo. Vienin