Karolina Ringys "Ribinis laikas"

Vis dar bandau "prisijaukinti" lietuvių kūrybą. Ir kuo daugiau jos skaitau, tuo labiau apima jausmas, kad skirtingas knygas skaityčiau, nei kiti skaitytojai, atsiliepdami apie vieną ar kitą lietuvių parašytą knygą.

"Ribinis laikas" žadėjo mistikos persmelktą psichologinį trilerį, bet net ir perskaičiusi knygą to trilerio neradau, nors, galbūt, trilerio sąvoka turi ne vieną reikšmę?

Pati knyga man visai patiko. Esu įtemptų siužetų gerbėja, tad tai pirmas punktas, kodėl ši knyga nepavergė mano širdies. Man patiko pats istorijos vystymas, nors vos "užsikabinus" už istorijos, iškart imdavau nuobodžiauti. Per daug man Arijos minčių ir spėliojimų buvo. Geriau daugiau veiksmo, nei daugybė monologų su savimi.

Patys ir veikėjai manęs nesužavėjo. Nei vienam nepajaučiau prielankumo ar kažkokio smalsumo, noro juos "išnarplioti". Na, nebent ta charizmatiška bobulytė, kurios deja, irgi ne stebuklo knygoje buvo.

Vienintelis stiprus knygos akcentas man buvo autorės žodynas ir pasiruošimas šiai knygai. Tikrai labai unikalus knygos tekstas: įpinta daug žinių apie žoleles, legendas ir istorijas, vaizdingi gamtos aprašymai ir tikrai "skanus" tekstas.

Tačiau kad ir kaip neigiamai atrodo pateikiu šį knygos aprašymą, knyga nėra bloga. Galbūt tik sudarau tokį įspūdį, nes knyga nepavergė mano širdies, mano žvitrioji akis vis ieškojo "kabliuko", tačiau...

Jei knyga būtų vysčiusi kiek greičiau, nebūtų tų laiko šuolių (pav. scena bibliotekoje, kur Arija planuoja kitą dieną išvyką į miestą, o kita pastraipa jau kita diena ir ji jau mieste), jei knygos pradžioje veiksmas vyko ypač lėtai, o tada staiga jau vasaros pabaiga - manau, man būtų labiau patikusi knyga. 

Tai tik mano nuomonė, nenoriu įžeisti autorės ar kažkaip įgelti.

Pati istorija puiki, žodynas įdomus ir beveik pavyko nustebinti knygos pabaigoje. Manau, tai nuostabus debiutas autorei, kurios pirmoji knyga jau lenkia daugumą kitų senbuvių autorių knygų.