NemNemPhoto.eu

  Bruce D.Perry, Oprah Winfrey „Kas tau nutiko?“   Ar ir vėl susigundžiau perskaityti knygą, mažai pasidomėjusi, apie ką ji? – taip. Ar ir vėl buvau pavergta įdomaus pavadinimo? – žinoma. Ar man prireikė daugiau nei 50psl, kol sugebėjau atpažinti autorių iš jo rašysenos? – taip. Tačiau tai tapo viena geriausių mano skaitytų knygų apie traumas ir gijimą. Pirmoji autoriaus knyga „Berniukas, kurį augino kaip šunį“, daugelį skaitytojų šokiravo unikaliomis, skaudžiomis ir protu nesuvokiamomis istorijomis, kaip pasaulyje vis dar aktuali tema yra netinkama vaikų priežiūra ir to pasekmės. Skaudu skaityti knygas, kuriose nesuvokiamai žiauriai elgiamasi su vaikais vien dėl to, kad tiesiog nežinai kaip elgtis tinkamai. Apie tai autorius pasakojo savo pirmoje knygoje, tačiau tas pačias temas (ir dar daugiau), jis pasakoja antroje savo knygoje, kartu su Oprah „Kas tau nutiko?“ Tačiau, kad ir kaip man patiko pirmoji B.D.Perry knyga, ši mane neapsakomai sužavėjo. Savito įdomumo pridėjo knygai

Irvin D.Yalom "Kasdien vis truputį arčiau"   T ai kolkas pirmoji autoriaus knyga, su kuria nepajaučiau artimo ryšio. Mane blaškė ir erzino dviejų žmonių nesusikalbėjimas. O gal tiksliau, nenoras susikalbėti. Daktaras Yalom‘as knygoje nemokamai kolsultuoja Džinę Elkin, talentingą, tačiau su daugybe vidiniu demonų, rašytoją, mainais į jos užrašus apie vykstančius jų pokalbius. Ir čia prasidėjo mane iš proto varantis nesusipratimas: kas autoriui pasirodo puikus pokalbis,- Džinei tai būna „tuščias laiko gaišimas“, o kas Džinei buvo akis atverianti konsultacija, daktarui Yalom‘ui tuščias laiko gaišimas. Gana šmaikštu, nes tai taip velniškai tikroviška. Knygos pavadinimą „Kasdien vis truputį arčiau“ – taikliau nesugalvosi. Būtent tai ir rasite šioje knygoje: ilgą, dažnai pasikartojantį veiksmą, su mažu mažu žingsneliu į priekį. O kai bus žengiamas didelis žingsnis – kitame puslapyje teks grįžti į pradžią. Tai štai kokia man pasirodė ši knyga : ilga, įdomi, erzinanti ir vos mažais ž