Ilaria Bernardini „Geros mergaitės“ „Geros mergaitės“ – nepaprastai skaudi ir sunkią temą narpliojanti istorija, apie sportininkų /gimnastų tikrąjį nepagražintą gyvenimą. O tokias istorijas aš mėgstu – aštrias, širdį draskančias, juodas ir klampias, užgniaužiančias žadą. Tačiau kodėl man ji.. nepatiko? Istoriją pasakoja viena iš gimnasčių „balta varnelė“ – nepritapusi, jaučianti išsiskyrusi iš minios, Martina . Nors jos talentai mažai kuo skiriasi nuo kitų- ji jaučiasi nepritapusi prie išsipusčiusių gražuolių komandos narių. Martina išsiskiria ne tik savo išskirtine išvaizda- liepsnojančio raudonio plaukų, bet ir tai, kad ji vienintelė iš skurdžios šeimos, kurioje vienas iš tėvų – bedarbis, o motina – šeimą išlaikanti šeimos galva, valanti kitų – turtingesnių šeimų namus ir grožio salonus. Prisipažinsiu, kad artumą Martinai jutau – aš kaip ir ji, niekada jokioje kompanijoje nesijaučiu „sava“. Visada, kaip ir ji, jaučiausi ir vis dar jaučiuosi ne tokia. Kitokia. Nepritampanti
Sveiki! Aš esu Ineta, aktyviai dalinuosi knyginėmis naujienomis ir apžvalgomis booktagrame (ig: nemnemphoto.eu), tačiau po ilgo laiko, sumąsčiau grįžti prie internetinio dienoraščio. Štai aš ir čia! Labai tikiuosi, kad šis dienoraštis bus patogi platforma ne tik sau, bet ir jums. Tikiuosi mano rašinėliai patiks, bus artimi jums ir nepagailėsite komentarų po apžvalgomis. Visada malonu išgirsti gerą žodį, bet priimu ir naudingą kritiką, tad susirašom, padiskutuojam apie knygas ...