Ilaria Bernardini „Geros mergaitės“
„Geros mergaitės“ – nepaprastai skaudi ir sunkią temą narpliojanti istorija, apie sportininkų/gimnastų tikrąjį nepagražintą gyvenimą. O tokias istorijas aš mėgstu – aštrias, širdį draskančias, juodas ir klampias, užgniaužiančias žadą. Tačiau kodėl man ji.. nepatiko?
Istoriją pasakoja viena iš gimnasčių „balta varnelė“ – nepritapusi, jaučianti išsiskyrusi iš minios, Martina. Nors jos talentai mažai kuo skiriasi nuo kitų- ji jaučiasi nepritapusi prie išsipusčiusių gražuolių komandos narių. Martina išsiskiria ne tik savo išskirtine išvaizda- liepsnojančio raudonio plaukų, bet ir tai, kad ji vienintelė iš skurdžios šeimos, kurioje vienas iš tėvų – bedarbis, o motina – šeimą išlaikanti šeimos galva, valanti kitų – turtingesnių šeimų namus ir grožio salonus.
Prisipažinsiu, kad artumą Martinai jutau – aš kaip ir ji, niekada jokioje kompanijoje nesijaučiu „sava“. Visada, kaip ir ji, jaučiausi ir vis dar jaučiuosi ne tokia. Kitokia. Nepritampanti.. Tačiau net ir šis faktas neleido man įsijausti į istoriją 100 procentų. Nesuprantu iki šiol, - ko man trūko?
Knygos puslapiai tirpo, tačiau vis neapleido mintis, kad nors ir knyga plonytė, galėjo būti dar plonesnė. Kiek prailgo Martinos detaliai pasakojamos detalės, skauduliai ir pamąstymai. Gal pritrūko veiksmo? O čia jo nedaug. Kaip ir įtampos, kuri šiurpintų odą ir neleistų padėti knygos į šalį. Tai labiau slogi ir skaudi istorija apie TIKRĄ tikriausią sporto pasaulį, kurio pašalinio žmogaus akis niekada nemato – alinančios treniruotės, dideli lūkesčiai, siaubingos dietos.. ir viskas vardan PRIZO – būti geriausiu.
Galbūt nesupratau knygos, nesiginsiu. Ir šioje situacijoje jaučiuosi lyg „balta varna“ – rašanti nepopuliarią nuomonę apie daugumai labai patikusią knygą. Tačiau aš to nepajutau, ir tai tikrai nėra blogai. Kiekviena knyga randa savo skaitytoją. Aš tiesiog ne jis.
Drąsiai rekomenduočiau knygą tiems, kurie mėgsta klampias, tirštas ir skaudžias istorijas apie tikrąjį gyvenimą ir pergalės kainą. Tiems, kuriems patinka tokios istorijos, kur turi sustoti ir pamąstyti, kokią slegiančia išpažintį perskaitei – turėtų patikti ši knyga. Pabandykit. Tai nieko nekainuoja.
Komentarai
Rašyti komentarą