Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Nick Trenton "Nesuk sau galvos"




JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums.

Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės.

Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lygio.

Nežinau kaip jūs, bet aš savo artimoje aplinkoje turiu pažįstų žmogų, kuris nuolat mąsto ir dėl to ne tik kelia stresą sau (ilgainiui ne tik stresą, bet ir augina agresiją/ vėliau galbūt net depresiją), bet ir nervina jau aplinkinius. Iš tiesų, gana sunku man suprasti, kodėl žmonės tiek daug susikoncentruoja į atvejų analizavimą. O tiksliau, kodėl susikoncentruoja į tai, kas bet kokiu atveju neišvengiama, nes tas pats žmogus neturi net įtakos situaciją pakreipti norima linkme?

O kalbant apie pačią knygą, man patiko patarimai, kaip suprasti labiau save ir tą beribį norą vis mąstyti galimas situacijas. Patiko tie paprasti patarimai, kaip suvaldyti nerimą ir atgauti ramybę.

Galbūt iš šalies tokie patarimai skamba absurdiškai, bet iš savo patirties pasakysiu, kad tai TIKRAI VEIKIA.

Taigi, didieji mąstytojai ir permąstytojai - rekomenduoju 

Leidykla "Liūtai ne avys"
dovana






 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Gina Viliūnė "Karūna be karaliaus" Naiviai tikėjausi, kad istoriniai romanai nėra mano "skonio" knygos. Tačiau būsimo renginio ir susitikimo su autore dėka, audioteka.lt užmačiau autorės knygas.. pamėginsiu - pagalvojau. Vis tiek nėra ką prarasti. O kaip man patiko! Autorė taip meniškai sudėlioja žodžius, kad tik klausai ir aikčioji iš to grožio.. Kaip nugludintas tas tekstas, ot gražumas jo neišpasakytas. O ir istorija labai gražiai įpinta ir tikrai vienas malonumas klausyti/skaityti knygą, kuomet ir veiksmo vieta yra pačios pažinta. Vilniaus senamiesčio vingiai, skersgatviai ir Markučių rajonas. Matyt, pačios tyrinėta miesto vieta. Tad kai istorija vyksta būtent ten - nesunku įsivaizduoti viską tiesiog taip, gyvai - akyse...  Pažintis su istoriniu romanu pavyko. Jau dairausi į sekančią istoriją. O kas dar neskaitėt autorės knygų - raginu nebedvejoti ir imti skaityti.