NemNemPhoto.eu

 Andreas Gruber „48 valandos“ Apie šią knygą svajojau nuo pat tos akimirkos, kai pasirodė pirmosios „netrukus pasirodys“ reklamos. Tvirtai žinojau – turiu ją perskaityti. Myliu trilerius. Visi tai žino, tačiau kodėl jau antrojo trilerio nepamilstu? „48 valandos“- Vieno kerštaujančio serijinio žudiko istorija, kur kiekvienos aukos kadaise artimiausias asmuo gauna žinią „atspėk ką pagrobiau ir kodėl per 48 valandas, arba jis/ji – mirs“. O tada prasideda visas veiksmas.. Nesakau, kad man knyga nepatiko. Patiko. Skaitėsi greitai (beveik 500psl. per porą prisėdimų – aš skaitau greitai), kai kurie veikėjai buvo ypač įdomūs, mintis knygos įdomi.. tačiau... Nejutau įtampos. Gero trilerio pagrindinė savybė – keliama įtampa. Tačiau niekaip jos nejutau. Galbūt blaškė keletas komiškų situacijų, kad pagr.tyrėjai kėlė komiškas situacijas, vietoj keldami įtampą. O gal aš bloga skaitytoja? Kaip ten bebūtų, man velniškai patiko Martenas Sneideris ir visiškai simpatijų nekėlė Sabina Nemec. Sneideris tok

 Colleen Hoover "Veritė" Tikriausiai, jau nebėra nei vieno skaitytojo, kuris nebūtų girdėjęs apie šią knygą. Mane žinia apie naują C.  Hoover  knygą nustebino, nes pirmą kartą ant autorės knygos pamačiau kitokį užrašą – Trileris. SUDOMINO. Luena  gauna ypatingą progą – tapti garsios rašytojos  Veritės  knygų bendraautore ir pabaigti jos išleistų knygų seriją. Tačiau nors ir pasiūlymas ne tik išskirtina gera proga išgarsėti, bet ir labai dosniu piniginiu pasiūlymu, visa tai kelia nemenką įtarimą.  Luenai   Veritės  šeima kelia baugumą, tačiau pasiūlymą ji priima... Knyga man patiko, nors nedegiau noru sužinoti kuo viskas pasibaigs. Net nekilo nei viena galima ar nuspėjama mintis, kas įvyks vėliau. Iki dabar nesuprantu: tai gerai ar blogai? Man patiko autorės  daugialypiškumas , verčiantis įtikėti, kad knygą parašė iš tikrųjų dvi rašytojos, o ne viena. Man patiko niūri ir šiurpi knygos atmosfera, saldumu nekvepiantis siužetas ir lengvai akimis slystantis tekstas. Bet kažko prit

  Chris Carter “ Egzekutorius” Kol kiti žiemą pasitinka su švelniomis Kalėdiškomis istorijomis, aš nekeičiu savo įpročių ir žiemą čiumpu šiurpiausias randamas istorijas... Nors pirmas knygos įspūdis nustebino – kažkodėl tikėjausi, kad autorius pasakos istorijos „Krucifiksas“ tęsinį, kur Hanterio porininkas skaudžiai nukentėjo.. Buvo smalsu, kaip jis „išsilaižė žaizdas“, kiek laiko prireikė pagyti vidumi, iki kol pajėgs grįžti į darbą, tačiau –staigmena- apie tai knygoje nekalbama ! Tik probėgšmais minimas pats faktas – taip buvo. Bet tik tiek. AK, likau nusivylusi. Tačiau pati knyga ir jos istorija pasirodė šiek tiek stipresnė už pirmąją dalį. Dabar tvirtai žinau, kad šio autoriaus knygas skaityti nebūtina iš eilės, nes kaip bebūtų keista, autorius nerutulioja istorijos tęsinio kaip dauguma kitų autorių, kurie kuria detektyvines istorijas. Buvo įdomu. Tikrai. Čia ir atsirado dar daugiau įdomių personažų, antai kaip nauja viso komisariato vadovė – kapitonė Barbara Bleik,- kuri t