Andreas Gruber „48 valandos“
Apie šią knygą svajojau nuo pat tos akimirkos, kai pasirodė pirmosios „netrukus pasirodys“ reklamos. Tvirtai žinojau – turiu ją perskaityti. Myliu trilerius. Visi tai žino, tačiau kodėl jau antrojo trilerio nepamilstu?
„48 valandos“- Vieno kerštaujančio serijinio žudiko istorija, kur kiekvienos aukos kadaise artimiausias asmuo gauna žinią „atspėk ką pagrobiau ir kodėl per 48 valandas, arba jis/ji – mirs“.
O tada prasideda visas veiksmas..
Nesakau, kad man knyga nepatiko. Patiko. Skaitėsi greitai (beveik 500psl. per porą prisėdimų – aš skaitau greitai), kai kurie veikėjai buvo ypač įdomūs, mintis knygos įdomi.. tačiau...
Nejutau įtampos. Gero trilerio pagrindinė savybė – keliama įtampa. Tačiau niekaip jos nejutau. Galbūt blaškė keletas komiškų situacijų, kad pagr.tyrėjai kėlė komiškas situacijas, vietoj keldami įtampą. O gal aš bloga skaitytoja?
Kaip ten bebūtų, man velniškai patiko Martenas Sneideris ir visiškai simpatijų nekėlė Sabina Nemec. Sneideris toks „kietas riešutėlis“ su savo keistomis ydomis ir keistu charakteriu (kažkiek man primenančiu daktarą Hausą), o Sabina man pasirodė labai silpnas personažas, o ji juk bene pagrindinė istorijos ašis!
Visgi, istorija gana užliūliuoja, veiksmo netrūksta o ir veikėjai gana įdomūs, tačiau šįkart knyga man buvo vidutinė....
Komentarai
Rašyti komentarą