Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 Andreas Gruber „48 valandos“





Apie šią knygą svajojau nuo pat tos akimirkos, kai pasirodė pirmosios „netrukus pasirodys“ reklamos. Tvirtai žinojau – turiu ją perskaityti. Myliu trilerius. Visi tai žino, tačiau kodėl jau antrojo trilerio nepamilstu?

„48 valandos“- Vieno kerštaujančio serijinio žudiko istorija, kur kiekvienos aukos kadaise artimiausias asmuo gauna žinią „atspėk ką pagrobiau ir kodėl per 48 valandas, arba jis/ji – mirs“.

O tada prasideda visas veiksmas..

Nesakau, kad man knyga nepatiko. Patiko. Skaitėsi greitai (beveik 500psl. per porą prisėdimų – aš skaitau greitai), kai kurie veikėjai buvo ypač įdomūs, mintis knygos įdomi.. tačiau...

Nejutau įtampos. Gero trilerio pagrindinė savybė – keliama įtampa. Tačiau niekaip jos nejutau. Galbūt blaškė keletas komiškų situacijų, kad pagr.tyrėjai kėlė komiškas situacijas, vietoj keldami įtampą. O gal aš bloga skaitytoja?

Kaip ten bebūtų, man velniškai patiko Martenas Sneideris ir visiškai simpatijų nekėlė Sabina Nemec. Sneideris toks „kietas riešutėlis“ su savo keistomis ydomis ir keistu charakteriu (kažkiek man primenančiu daktarą Hausą), o Sabina man pasirodė labai silpnas personažas, o ji juk bene pagrindinė istorijos ašis!

Visgi, istorija gana užliūliuoja, veiksmo netrūksta o ir veikėjai gana įdomūs, tačiau šįkart knyga man buvo vidutinė....

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg