Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


John Irving “ Našlė vieneriems metams“





 

Daugelis piktinasi Nabokovo „Lolita“ kūriniu, dėl iškreiptos meilės tarp vyresnio vyro ir nepilnametės merginos, tačiau keista, kad būtent apie šį kūrinį vis dar nebuvau girdėjusi, nors čia meilė lygiai tokia pati, tik  visų pirma čia suaugusi 39-erių metų moteris ir šešiolikmetis vaikinas.

Niekada apie meilę nesu galvojusi neigiamai. Visi mes esame savo gyvenimo kūrėjai, todėl ką mylime – tai tik mūsų pačių reikalas. Man nesvarbu, ar myli tos pačios lyties asmenį, ar vyresni, ar jaunesnį, tačiau ši knyga, man nežinoma prasme, kažkodėl tą meilę siaubingai iškreipė.

Tikrai neabejoju, kad galima įsimylėti ženkliai vyresnį asmenį, tačiau čia autorius, tą meilę parodo iškreiptai – „Edžiui susitvarkiusi Hana nebekėlė  jam geismo. Geriau buvo, kai ji buvo nesusitvarkiusi ir nenusiskutusi jau matomų ūsų“ (tai nėra tiksli knygos citata*)

Tačiau pati knyga ne apie tai. Negaliu tvirtinti, kad tikrai supratau knygos esmę, bet keletas jos įžvalgų apie gyvenimą tikrai vertos dėmesio: drąsus vaikų auginimas (neslepiamos nuogybės), šeimos vertybių pamato kūrimas (paleistuvavimas/neištikimybė/šeimos išardymas), rašytojų gyvenimo vingrybės ir t.t.

Meluočiau, jei sakyčiau, kad pamilau šią knygą, tačiau man ji patiko. Savotiškai, keistai. Patiko rašytojo kuriamas teksto spalvingumas, daugybė temų ir tikrai platus požiūris į detales. Dauguma, tikriausiai, „nurašytų“ tai daugžodžiavimui, tačiau kiekvienas žodis šioje knygoje – turi savo prasmę.

Drįsčiau teigti, kad "Našlė vieneriems metams" nepatiks tiems, kurie nemėgsta daugybės veikėjų gyvenimų vienoje knygoje, narpliojimų sunkių temų (ypač meilės tarp dviejų asmenų, kai abiejų amžiaus skirtumas didelis), tačiau patiks tiems, kurie mėgsta "spalvingą" ir detalų tekstą, pasakojimą lyg iš pašalinio žmogaus lūpų.


Ačiū knygynų tinklas "Vaga" už knygą.

Leidykla "Alma Littera"

#dovana #reklama

KNYGĄ GALITE ĮSIGYTI ČIA


 

 


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg