Johann Hari „Pavogtas dėmesys“

 

Senokai bejaučiau tiek daug pasitikėjimo savimi ir savo sprendimais, kaip skaitant šią knygą. Niekam pro akis neprasprūsta kasdieniai vaizdai viešumoje, kai jaunimas ( ir ne tik jie) nosis įkišę į ekranus visur: poliklinikos eilėje, pas stomatologą laukiamajame ar eilinę dieną parduotuvės eilėje prie kasos.

Ir toks vaizdas daugumos nestebina. Juolab – negąsdina. Na, gal tik mane. Man baisu, kaip dėl visų ekranų esame atskirti nuo tikro bendravimo ir palaipsniui prarandame bendravimo įgūdžius. O dar baisiau, kad dauguma tai pripažįsta kaip „Norma“. Tačiau ne tik ekranai ir technologijos atima iš mūsų laiką, bet ir dėmesį.

„Pavogtas dėmesys“ – 14-ka priežasčių, kurios atima mūsų dėmesį nuo telefonų ekranų iki netinkamo auklėjimo.

Turbūt daugumai nuskambės ir kvailai, bet 2019 metų gale prasidėjusi pandemija apie dėmesį ir laiką, mane išmokė daugiau nei pati galėjau įsivaizduoti: atsisakiau visų informacinių priemonių informacijai pasiekti: delfi, 15min, gimtojo miesto naujienos – viską užblokavau. Manęs nebepasiekė bene 95 proc naujienų, užtat gavau daugiau – ramybę. Jau gerus metus laiko apribojau ir soc. tinklus. Ypač Facebook. Ką tai pakeitė? Susigrąžinau laiką.

Galbūt kažkam ši knyga nebus vien nauja ir negirdėta informacija. Daugelis knygos punktų man jau seniai žinomi iš seminarų, tačiau buvo velniškai įdomu, kaip dar be soc.tinklų ir įvairiausių programėlių, kuriu daugiau, nei gali reikėti gyvenime, dar vagia mūsų dėmesį ir laiką. Laiką, kurį geriau būtume skyrę sau arba šeimai.