Johann Hari „Pavogtas dėmesys“
Senokai bejaučiau
tiek daug pasitikėjimo savimi ir savo sprendimais, kaip skaitant šią knygą.
Niekam pro akis neprasprūsta kasdieniai vaizdai viešumoje, kai jaunimas ( ir ne
tik jie) nosis įkišę į ekranus visur: poliklinikos eilėje, pas stomatologą laukiamajame
ar eilinę dieną parduotuvės eilėje prie kasos.
Ir toks
vaizdas daugumos nestebina. Juolab – negąsdina. Na, gal tik mane. Man baisu,
kaip dėl visų ekranų esame atskirti nuo tikro bendravimo ir palaipsniui
prarandame bendravimo įgūdžius. O dar baisiau, kad dauguma tai pripažįsta kaip „Norma“.
Tačiau ne tik ekranai ir technologijos atima iš mūsų laiką, bet ir dėmesį.
„Pavogtas dėmesys“
– 14-ka priežasčių, kurios atima mūsų dėmesį nuo telefonų ekranų iki netinkamo
auklėjimo.
Turbūt
daugumai nuskambės ir kvailai, bet 2019 metų gale prasidėjusi pandemija apie
dėmesį ir laiką, mane išmokė daugiau nei pati galėjau įsivaizduoti: atsisakiau
visų informacinių priemonių informacijai pasiekti: delfi, 15min, gimtojo miesto
naujienos – viską užblokavau. Manęs nebepasiekė bene 95 proc naujienų, užtat
gavau daugiau – ramybę. Jau gerus metus laiko apribojau ir soc. tinklus. Ypač Facebook.
Ką tai pakeitė? Susigrąžinau laiką.
Galbūt
kažkam ši knyga nebus vien nauja ir negirdėta informacija. Daugelis knygos
punktų man jau seniai žinomi iš seminarų, tačiau buvo velniškai įdomu, kaip dar
be soc.tinklų ir įvairiausių programėlių, kuriu daugiau, nei gali reikėti
gyvenime, dar vagia mūsų dėmesį ir laiką. Laiką, kurį geriau būtume skyrę sau
arba šeimai.
Komentarai
Rašyti komentarą