Ilona Madelaine „Nuodas“
Tikras malonumas
skaityti knygą, kurios autorės humoro jausmas toks pat, kaip ir mano. Nežinau
kiek kartų kikenau skaitydama knygą, bet garantuotai netilptų suskaičiuoti nei
ant rankos, nei ant kojų pirštų. Tad ir knygą perskaityti ilgai netruko, tik du
vakarus.
Nors nesu
itin didelė lietuvių rašytojų kūrinių skaitytoja, šiandien drąsiai sakau, jei
autorė išleis naują knygą – skaitysiu ir ją be jokių abejonių. Man patiko
kalbos išskirtinumas: visi kaimiški išsireiškimai, įmantresni žodžiai.. Tikrai
meilę savo kalbai atgaivina.
O ir pati
istorija nėra kaip pagal kokį šabloną, kas kartais pasitaiko: čia Elzė grįžta į
gimtinę ir iškart šoka į kaimiškus batus. Dieve, kaip gražu !
Visi tie laumiški epizodai knygoje kaip magija kokia. Ypač mano vaizduotei,
kuri ne tik atgaivina norą greičiau grįžti į savo kūrybinę erdvę, bet ir
vaizdžiai apipavidalina kiekvieną veikėją, kurie visi alei vieno tokie įdomūs,
kad ilgai iš galvos neišdils.
Komentarai
Rašyti komentarą