Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio



Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė "Autizmas- dalis manęs"




Labai svarbi ir reikalinga knyga, mūsų pilname stereotipų ir patyčių pasaulyje. 

Nors knygą perskaičiau jau prieš kelias dienas, mintyse vis neapleidžia jausmas, kiek ji daug atsakymų man pateikė apie autizmą turinčius asmenis. O juolab, privertė susimąstyti kaip ir ar tinkamai iki šiol įvertindavau kitus asmenis.

Labai įdomu buvo išgirsti istorijas iš kitos pusės. Ne kokius nors stereotipus ar gandus, o realią informaciją, kaip autizmą turintys mato ir jaučia juos supantį pasaulį.

Tikriausiai nuo dabar žiemą pastebėjusi netinkamai (per plonai) apsirengusį asmenį, nebeimsiu galvoti, kodėl tas žmogus taip išsirengęs, kodėl kai kurie žmonės vengia kalbėti apie jausmus ar net apskritai vengia kontakto. 

Knyga sudaryta iš dviejų dalių: pirmąją sudaro realios žmonių istorijos, kuriems nustatytas autizmas. Antrąją - pokalbiai su gydytojais, kurie dirba su vaikais ir paaugliais, psichiatrais ir t.t.

Nors prisipažinsiu, pirmoji knygos dalis buvo gana nuvarginusi. Vos su keliomis istorijomis labai "susigyvenau". Keletas jų sukėlė ne itin malonius jausmus, tačiau antroji knygos dalis sukėlė smalsumą, kaip pati Lietuvos psichikos sistema augo ir vystėsi. 

Bendrai, knyga labai reikalinga ir tokios temos turėtų būti dar plėtojamos ir plačiau aptariamos. Pagaliau juk reikia išmokti ne tik matyti, bet ir suprasti mus supančius žmones, nugalėti senus užsistovėjusius ir supūvusius nusistatymus apie ligas ir sutrikimus. 

Labai rekomenduoju paskaityti. Labai.


Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą.
leidykla " Baltos lankos"
reklama


 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg