Sam Lloyd „Atminties giria“
Ir ką aš čia
perskaičiau??
Tai lyg „Jonukas
ir Grytutė“ pasaka suaugusiems. Nuo pat pirmojo jos puslapio mintyse nejučia
piešiau šiurpios pasakos vaizdus: paslaptingą girią ir miškus, trobelę, kuri
slepia paslaptis ir žiaurumą, kurio nelinkėtum patirti net pikčiausiam priešui.
Įdomi ir
išskirtinė istorija, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka vaikai. Pasakojimas
susideda iš trijų perspektyvų, sukuriančių įtampą ir susukančių galvą vis
atkartojant iš naujo tuos pačius įvykius, tik iš kito veikėjo perspektyvos.
Įdomu, nors ne visada tai kėlė pasitikėjimą.
Norėčiau
pamatyti šios knygos ekranizaciją. Labai. Tikriausiai neprilygtų tai knygos
įspūdžiui, tačiau tikiu, kad tai būtų dar vienas šios „pasakos“ atspalvis. O
tai niekada nebūna blogai.
Komentarai
Rašyti komentarą