NemNemPhoto.eu

  Weina Dai Randel „Paskutinė Šanchajaus rožė“   Nepaprastai pagauli istorija, pavergsianti net kiečiausią širdį turintį skaitytoją, savo ne tik tikroviškai perteikta 1940-jų metų japonų okupuoto Šanchajaus istorija, bet ir antraeile meilės istorija. „Paskutinė Šanchajaus rožė“ – jaunos turtingos šeimos įpėdinės gyvenimo istorija, susieta su jauno ir neturtingo pabėgėlio iš Vokietijos-Ernesto- meilės ir netekties istorija. Net neabejoju, kad tokiai istorijai papasakoti reikia ne tik nepaprastai daug drąsos, bet ir atjautos, norint perteikti tai, kad dėjosi 19a.Kinijoje. Kas man, kaip skaitytojai, labiausiai patiko – tai perteikti Kinijos papročiai, kad Kinijoje gimusi ir augusi moteris, negali įsimylėti, o juolab – ištekėti už kitataučio. Kad tokia įvykusi meilė skaitoma išdavyste ir šeimos atsisakymu. Labai įdomu pasinerti į istoriją, kuri pateikia tiek daug to „vidinio“ Kinijos gyvenimo mums – svetimiems tam kraštui. Tai pat patiko įpinta muzikos istorija. Net nepagalvočiau, kad „p

Dr. Nicole LePera „Padėk sau“ Daktarė Nicole LePera – Holistinės krypties psichologė, savo knygoje „Padėk sau“ plėtoja holistinį požiūrį, jog visi psichikos dėmenys organizuojasi į bendrą sistemą, kuri, kaip visuma, lemia tikslingą jos veikimą. T.y. autorė akcentuoja, jog siekiant suprasti žmogaus elgesį, reikia suprasti individą kaip visumą, turintį tikslą ir jo links kryptingai judantį. Prisipažinsiu, kad nesitikėjau, kad knyga man taip patiks. Esu girdėjusi daug pagyrų autorei dėl jos populiarumo Instagrame, apie jos pasiekimus, tačiau pati su holistika dar mažai susipažinusi. Iki šiol skaitytos knygos labiau specializavosi individualiniai psichologijai, pliuralistiniu požiūriu, tad holistinis požiūris buvo kaip naujas atradimas. Man patiko pateikta informacija ( tai patvirtina 100-tai vienetų žymeklių, kurie spalvina mano knygą), kuri pateikta aiškiai ir suprantamai, paremta tikrais įvykiais ir aiškiai kiekvienam žmogui suprantamais pavyzdžiais. Prisipažinsiu, kad knyga sukėlė ne v

Marie Kondo "Džiaugsmu spindintys namai" Jei jaučiate, kad savo namuose jaučiatės kaip svečias, ar namai jums jau visiškai nebeteikia džiaugsmo, - ši knyga bus būtent jums. Nors pirmoji Marie Kondo knyga mane kiek nuvylė, ( trūko man iliustracijų, kurios papildytų autorės tvarkymosi eiliškumą) ši "Džiaugsmu spindintys namai"- man kaip atsakas į mano pirmosios knygos mintis, nes čia knyga jau papildyta iliustracijomis, kurios puikiai papildo tekstą.  (Nepatikėsit, kaip to reikėjo!) Pačią knygą sudaro trys dalys:  1) "KonMari meistrystės paslaptys"- dalys, kurios padės iš namų išprašyti džiaugsmo nebeteikiančius daiktus.  2) "Tvarkymosi enciklopedija"-  Kaip teisingai susitvarkyti namuose likusius daiktus, pradedant apatiniais rūbais, baigiant...prisiminimų nuotraukomis. 3) "Stebuklas, pakeisiantis jūsų gyvenimą"- užbaigiamasis laimingų namų ritualas, padedantis nebeapleisti jau sutvarkytų namų. Arba  paslaptis, kuri padės paskutinį tašką

 Annabel Monaghan "Nora nukrypsta nuo scenarijaus"   Nora - nuostabi vieni ša dviejų vaikų mama, susikūrusi savo rutiną ir siekianti savo gyvenime išlaikyti ramybę. Ji puiki scenaristė, parašiusi jau begalę scenarijų, kuriuose apstu optimizmo ir meilės. Tačiau pačios gyvenimas nuo jos kuriamų scenarijų skiriasi kaip diena ir naktis. Iki kol atvyksta jis – Leo Vansas – populiariausias moterų tarpe aktorius.. Bet štai čia ir skilo mano nuomonė į dvi dalis: iš vienos pusės, tai buvo smagus skaitinys vienam vakarui, leidžiantis atsipalaiduoti ir pasinerti į išgalvotą romantinį pasaulį, tačiau iš kitos pusės – gana nemažai istoriją apkartino neįtikinamas Leo personažas. Apskritai ir pati Nora didelės simpatijos nepelnė: kaip stipri, nepriklausoma moteris, gyvenanti ne itin geros būklės name, ant savo pečių nešanti ne tik vaikus bei namą, bet ir krūvą skolų – jos personažas mane tiesiog vertė virti iš pykčio. Tokio nuviliančio charakterio nesitikėjau. Varčiau akis skaitydama

 Jennette McCurdy "Džiaugiuosi, kad mirė mano mama" Tikriausiai jau nebeverta sakyti, kad šioje knygoje absoliučiai nėra nieko linksmo ar šmaikštaus. Atvirkščiai - skaityti knygą velniškai sunku ir slogu. Tad norėčiau paklausti Jerrod Carmichael - "kas tau čia buvo juokingo?" Knygos autorę tikrai atpažins kiekvienas iš ją išgarsinusios laidos paaugliams "iCarly"..  Tačiau kad ir kokio populiarumo sulaukė Jennette - jos knyga "Džiaugiuosi, kad mirė mano mama" yra tik  dar viena žymios aktorės istorija, pilna siaubingų išgyvenimų ir nuosmukių. Nemoku apsakyti, kaip man buvo sunku skaityti šią knygą. Bjaurėjausi ir kraupau nuo aprašomų tikrų įvykių, kerštingos ir paranojiškos motinos  emocinio smurto prieš savo dukrą, provokacijų ir išnaudojimo. Ir kai jau pagalvodavau "blogiau gal jau nebebus"- autorė mesteldavo dar vieną akmenį į jau ir taip pilną akmenų lauką. Daugybė jau skaičiusių šią knygą sakė, kad keista ar iškreipta mąstysena yra

Matthew Perry "Draugai, meilė ir tas didelis baisus dalykas" Pirmą kartą pamačiau "Draugai" kai man buvo trisdešimt, bet nepasakyčiau, kad jis man labai patiko. Visai kas kita man - autobiografijos. Jas aš labai mėgstu, tad be abejonių ėmiausi šios knygos. O ji buvo siaubingai skaudi ir velniškai atvira, nes pasakoja kitą "būti žvaigžde" barikados pusę. Populiarumo kainą. Vaikystėje patirtas skriaudas ir trūkumus. Viską atvirai, kiek šmaikščiai ir be jokių pagražinimų. Matthew pristatyti jau nereikia. Visi (ar bent jau dauguma) jį atpažįsta iš "Draugai" serialo, kuris iki pat šių dieną žinomas kaip vienas populiariausių tv serialų istorijoje. O ir pats Matthew ( vaidino Čandlerį) seriale pasižymėjo kaip šmaikštus ir judrus personažas, nutvieskiantis kiekvieną seriją savo ištęstomis frazėmis ar netikėtais pokštais, tačiau aš jį mačiau kaip problemų turintį aktorių. Jei kas neatkreipė dėmesio, seriale jis vienu metu (4-tas sezonas) pasirodė ypač p

  Mark Sullivan „Paskutinis žaliuojantis slėnis“ „Kuo viskas blogiau krypdavo, tuo mažiau galvodavai. Reikėdavo surasti būdą pasinerti į save, rasti vietą, į kurią niekas negalėtų patekti, ir tiesiog tūnoti. Kaip žiemos miegu užmigusiai meškai.“ Nėra nieko baisesnio už karą. Matyti tavo akyse mirštančius artimuosius, vaikus.. Naktimis girdėti riksmus ir bombų sprogimus. Nesijausti saugus. Badauti. Negalėti pamaitinti savo vaikų. Ypač, kai jie dar patys negali savimi pasirūpinti... Jau pirmoji autoriaus knyga "Po raudonu dangumi" mane šokiravo ir skaudino. Tas žmogaus noras išgyventi paliečia kiekvieną, net ir "šalčiausią" širdį. "Paskutinis žaliuojantis slėnis" buvo kitoks, tačiau tuo pačiu ir toks pat: šeimos noras išgyventi karo metu, neapsakomi žodžiais sunkumai dėl išlikimo, nelygybė ir vienintelis saulės spindulėlis juodame danguje- svajonė, svajonė grįžti atgal į namus. 1944 metai. Martelų šeima: Emilis su žmona Adelina su sūnumis bėga iš Ukrainos į