Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Matthew Perry "Draugai, meilė ir tas didelis baisus dalykas"






Pirmą kartą pamačiau "Draugai" kai man buvo trisdešimt, bet nepasakyčiau, kad jis man labai patiko. Visai kas kita man - autobiografijos. Jas aš labai mėgstu, tad be abejonių ėmiausi šios knygos.

O ji buvo siaubingai skaudi ir velniškai atvira, nes pasakoja kitą "būti žvaigžde" barikados pusę. Populiarumo kainą. Vaikystėje patirtas skriaudas ir trūkumus. Viską atvirai, kiek šmaikščiai ir be jokių pagražinimų.

Matthew pristatyti jau nereikia. Visi (ar bent jau dauguma) jį atpažįsta iš "Draugai" serialo, kuris iki pat šių dieną žinomas kaip vienas populiariausių tv serialų istorijoje. O ir pats Matthew ( vaidino Čandlerį) seriale pasižymėjo kaip šmaikštus ir judrus personažas, nutvieskiantis kiekvieną seriją savo ištęstomis frazėmis ar netikėtais pokštais, tačiau aš jį mačiau kaip problemų turintį aktorių.

Jei kas neatkreipė dėmesio, seriale jis vienu metu (4-tas sezonas) pasirodė ypač pasikeitęs - siaubingai daug netekęs svorio, karančiais drabužiais ant savęs ir.. užgesusiomis akimis. Tad ši autoriaus knyga būtent apie tai - kas nutiko Čandleriui? arba ką teko išgyventi Matthew..

Knyga man patiko. Jau nuo pirmo skyriaus "numesta bomba" sugraudino ir "pašiaušė kailį". Autorius drąsiai ir tiesiai šviesiai drėbė visą tiesą apie savo gyvenimą ir priklausomybes, ko tikrai nepasisakytų daugelis nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi  asmenys.

Skyrius verčiau drąsiai ir susidomėjusi, tokia gyva ir įtraukianti kalba man patiko. Tikrai masino sužinoti "kas toliau?", "ką dar autorius man numes?", tačiau o gaila, knygos pabaiga mane kiek nuvylė, pateikdama tą pačią informaciją kaip ir knygos pradžioje, tik šiek tiek plačiau.

būtent tas informacijos kartojimas apkartino knygos skaitymo malonumą, norėjosi užversti knygą anksčiau, nei ji baigiasi. Pabaigiau. Peržiūrėjau pridėtas autoriaus vaikystės nuotraukas, tačiau iš galvos neišėjo vienintelė mintis " kodėl jis nusprendė būtent tokį pasakojimo būdą?"

Jei ne pasikartojanti istorija, knyga būtų tapusi neabejotina 5žv. knyga, tačiau turim ką turim. Paskaitykit - padės suprasti, kas visgi dedasi priklausomo žmogaus galvoje.


#dovana #reklama
 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg