Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 Jennette McCurdy "Džiaugiuosi, kad mirė mano mama"




Tikriausiai jau nebeverta sakyti, kad šioje knygoje absoliučiai nėra nieko linksmo ar šmaikštaus. Atvirkščiai - skaityti knygą velniškai sunku ir slogu. Tad norėčiau paklausti Jerrod Carmichael - "kas tau čia buvo juokingo?"

Knygos autorę tikrai atpažins kiekvienas iš ją išgarsinusios laidos paaugliams "iCarly".. Tačiau kad ir kokio populiarumo sulaukė Jennette - jos knyga "Džiaugiuosi, kad mirė mano mama" yra tik  dar viena žymios aktorės istorija, pilna siaubingų išgyvenimų ir nuosmukių.

Nemoku apsakyti, kaip man buvo sunku skaityti šią knygą. Bjaurėjausi ir kraupau nuo aprašomų tikrų įvykių, kerštingos ir paranojiškos motinos  emocinio smurto prieš savo dukrą, provokacijų ir išnaudojimo. Ir kai jau pagalvodavau "blogiau gal jau nebebus"- autorė mesteldavo dar vieną akmenį į jau ir taip pilną akmenų lauką.

Daugybė jau skaičiusių šią knygą sakė, kad keista ar iškreipta mąstysena yra ne tik motinos, bet ir pačios Jennette, tačiau atsakykit man, kaip gali mąstyti "teisingai", kai nuo pat kūdikystės tau kalama į galvą tik vieną vienintelė "kita tiesa?" kai nematai kas vyksta už namų durų, kai perklausose ar mašinoje praleidi praktiškai visą savo dieną, 7 dienas per savaitę, kai nematai kitų šeimų elgesio su vaikais, tai kaip gali suprasti, kad su tavimi elgiamasi neteisingai? 

Bet juk lengva teisti kitą, kai nesi pats jo kailyje...

Knyga stipri. Apimanti ne tik siaubingai iškreiptus santykius, valgymo sutrikimus, prievartą, bet ir kitų žmonių (ne savo)  svajonių siekimą.


Ačiū Knygynų tinklas "VAGA" UŽ KNYGĄ.
#Dovana #reklama

knygą galite įsigyti čia








Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »