Weina Dai Randel „Paskutinė Šanchajaus rožė“

 

Nepaprastai pagauli istorija, pavergsianti net kiečiausią širdį turintį skaitytoją, savo ne tik tikroviškai perteikta 1940-jų metų japonų okupuoto Šanchajaus istorija, bet ir antraeile meilės istorija.

„Paskutinė Šanchajaus rožė“ – jaunos turtingos šeimos įpėdinės gyvenimo istorija, susieta su jauno ir neturtingo pabėgėlio iš Vokietijos-Ernesto- meilės ir netekties istorija.

Net neabejoju, kad tokiai istorijai papasakoti reikia ne tik nepaprastai daug drąsos, bet ir atjautos, norint perteikti tai, kad dėjosi 19a.Kinijoje.

Kas man, kaip skaitytojai, labiausiai patiko – tai perteikti Kinijos papročiai, kad Kinijoje gimusi ir augusi moteris, negali įsimylėti, o juolab – ištekėti už kitataučio. Kad tokia įvykusi meilė skaitoma išdavyste ir šeimos atsisakymu. Labai įdomu pasinerti į istoriją, kuri pateikia tiek daug to „vidinio“ Kinijos gyvenimo mums – svetimiems tam kraštui.

Tai pat patiko įpinta muzikos istorija. Net nepagalvočiau, kad „paskutinė Šanchajaus rožė“ yra muzikinis kūrinys, susiejantis visą istoriją draugėn, kaip muzika ir jos galia gali padėti išgyventi vargstantiems.

 Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

#dovana #reklama