NemNemPhoto.eu

Sebastian Fitzek "Dovana" Vis dar jaukinuosi Fitzek'o kūrybą ir nesuprantu, ar man labiau patinka, ar labiau nepatinka tai, kaip jis rašo. Skaitant "Dovana" taip intensyviai raukiausi, kad jau pati įtikėjau, kad perskaičiusi reikės papildomo kremo nuo raukšlių, ant kiek nesupratau ką skaitau. Juokas juokais, bet Fitzek'as visiems žinomas kaip apgaulės tekstu meistras, kuris taip susuka galvą, kad knygos pabaigoje lieki apstulbęs. Tik. Kur tai? Galbūt aš per daug tikiuosi, kai tiek pagyrų prisiskaičiau apie šį autorių, tačiau pagal mane, knygos, kurios apgauna skaitytoją, turėtų mestelti vis kokią užuominą, kuri skaitytoją nublokštų visai kita linkme, tuomet vėl paneigti skaitytojo nuojautą, pavesdamas jį vėl pasukti netinkame linkme. Tačiau aš būtent to ir negavau. Autorius neigia neigia ir neigia vieną teoriją po kitos, tačiau nepateikia kitų krypčių, kur link viskas sukasi. Buvau pasimetusi. Visiškai. Nesupratau ką skaitau ir neturėjau nei vienos, nors ir

Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š

E.M.A. Rotvel "Kur baigiasi sapnai" Drąsus ir pagirtinas sprendimas parašyti knygą apie tuos, apie kuriuos įprastai mes negalvojam. Augau mažame kaime, tad kaimynas, kuris kasdien nusigerdavo tiek, kad namo eidavo pasiremdamas keturiomis - man nėra toks jau neįprastas vaizdas. O Algiukas buvo geras žmogus: sutiktus vaikus apdovanodavo iš grąžos likusiais centais. "Ant saldainių, jums vaikai" - sakydavo. Algiuko dabar jau nebėra. Daug metų. Kartą parėjęs namo, taip ir nebeatsikėlė. Tad knygą apie tokius kaip Algis - neįprasta skaityti. Bet nepaprastai įdomu sužinoti tą tikrą kiekvieno gyvenimo nuskriausto vaiko istoriją.  Jau kelias dienas bandau sugalvoti kaip išdėstyti mintis apie knygą, kurią rekomenduočiau perskaityti absoliučiai kiekvienam žmogui gyvenime. Čia radau tokių gilių ir širdį gniaužiančių istorijų, kad net nežinau, kam ši knyga gali nepatikti. Knygos tekstas toks tikras ir vaizdingas, kad skaitydama nusikeldavau vis į vietas,   į kurias jau daugybę me

Casey McQuiston -"Raudona, balta ir karališka mėlyna" Nors ir nesu didelė saldumynų mėgėja, šis saldainiukas man patiko. Šiek tiek bijojau skaityti knygą, kurios ekranizaciją mačiau. Tačiau tai ne tik nepagadino skaitymo malonumo, bet dar net neįpusėjus knygos, dar kartą įsijungiau pažiūrėti filmą, nes man taip patiko viskas knygoje, kad nenorėjau dar jos  įspūdžių paleisti. Žinau, skamba ganėtinai keistai.. Pati knygos istorija pasakoja apie su kilme atėjusius įsipareigojimus. Nesvarbu ar tu karalius, princas ar prezidento sūnus ar dukra - tau kartu su titulu ateina ir papildomos atsakomybės: tave stebi visas pasaulis. Esi autoritetas. Negali klysti. Linksmintis. Būti lengvabūdis ar netgi neturėti aiškaus tikslo. Pas tave kartu su titulu ateina ir atsakomybė. Ne tik už save, bet ir už kitus. Ir būtent tai man knygoje labiausiai ir patiko: pasipriešinimas toms atsakomybėms, savęs atradimo kelias ir žinoma, kas be ko, meilė.  Neverta plėstis ir pasakoti, šimtą kart geriau pati

Rumaan Alam "Palikite pasaulį užmaršty" Pirma knygos apžvalga, kurią nenorom privalau sujungti kartu su ekranizacija. Pagal knygą išleistą filmą mačiau anksčiau, nei į rankas pateko knyga. O tai ir kiek keista, kad knygos viršelio niekaip nesusiejau su filmo afiša, kurią mačiau daug anksčiau. Net ir tiek filmo veikėjai ant viršelio manęs neprivertė abiejų dalykų susieti į vieną. Nežinau kodėl. Kaip ir nežinau kodėl knygos viršelyje palikti filmo veikėjai, kai knygos turinys su filmu labai skiriasi. Amanda su vyru ir vaikais išvyksta atostogauti į atokiai nuo civilizacijos įkurtą vasarnamį, kurį išsinuomojo internetu. Vos prasidėjusios atostogos nevyko pagal planą - staiga dingo telefono ryšys, pasijautė tas neapčiuopiamas grėsmės jausmas, kad kažkas negerai. Tačiau kas - nežino niekas. IR tai tik visa ko pradžia. Į knygą pasinerti pradžioje buvo nelengva. Buvo sunku susikaupti į kiek kitokį tekstą. Man jis pasirodė vulgarus, grėsmingas ir šiurkštus. Tačiau vėliau "persil

Madeline Puckette ir Justin Hammack "Vynas lengvai. Iliustruotas žinynas" Niekada nebuvau ir tikriausiai jau nebūsiu vyno gerbėja, tačiau galiu garantuoti, kad net jei ir nemėgstate jo - apie jį sužinoti daugiau bus ne tik naudinga, bet ir velniškai įdomu! Ši knyga ne veltui yra žinynas apie vynus, tad ir informacijos čia - nepaprastai daug: pradedant apie tai, kas apskritai yra vynas, kaip jis gaminamas ir kuo vienas nuo kito skiriasi, iki geriausių vynų pagal regionus ir kodėl būtent tuose regionuose tas vynas toks išskirtinis. Tai nėra ta knyga, kurią pakaks kartą perskaityti ir jau galėsite džiaugtis, kad nusimanote apie viską, kas susiję su šiais gaminiais. Tačiau vadovaujantis knyga, galėsite lengviau ugdyti savo skonį, lengviau pažinti ir atpažinti skirtingas jų natas ir apskritai - išmoksite naujų ir negirdėtų faktų. skaitant knygą, veido neapleido ironiška šypsenėlė: kiek klaidų esame padarę, kas susiję su vynu! Visų pirma, pradedant netaisyklingu jų laikymu, o baigi

Jodi Picoult ir Jennifer Finney Boylan "Piktas medus" Toli gražu nesu perskaičiusi net daugumos Picoult knygų, tačiau kurias jau skaičiau - visos buvo labai stipriomis gyvenimiškomis temomis. "Piktas medus" - ne išimtis. Dar net nebaigusi skaityti knygos, jau galvoje sukau mintį, kaip neišdavus esminių knygos detalių, pasidalinti tais vulkaniniais jausmais, kurie kilo skaitant šią knygą. Buvo ne viena tokia netikėta bomba tekste, kuri visą istoriją vis nuspalvindavo kitomis spalvomis, bet jei pasakyčiau kas konkrečiai - bijau, kad atimtų tą bombos sprogimo jausmą tiems, kurie jos dar neskaitė. Bet pasistengsiu neišduoti.. Vos pradėjus skaityti knygą galvojau, kad knygos pagrindinė tema yra smurtas. Smurtaujantys vyrai. Ir nesvarbu koks tai smurtas : fizinis ar emocinis. Tačiau su kiekvienu puslapiu vis giliau klimpau į istoriją ir supratau, kad ši knyga turi ne vieną temą. Ne vieną dilemą ir pabaigoje likau nustebusi, ką šios autorės patiekė skaitytojui. "Pikta