Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Rumaan Alam "Palikite pasaulį užmaršty"




Pirma knygos apžvalga, kurią nenorom privalau sujungti kartu su ekranizacija. Pagal knygą išleistą filmą mačiau anksčiau, nei į rankas pateko knyga. O tai ir kiek keista, kad knygos viršelio niekaip nesusiejau su filmo afiša, kurią mačiau daug anksčiau. Net ir tiek filmo veikėjai ant viršelio manęs neprivertė abiejų dalykų susieti į vieną. Nežinau kodėl. Kaip ir nežinau kodėl knygos viršelyje palikti filmo veikėjai, kai knygos turinys su filmu labai skiriasi.

Amanda su vyru ir vaikais išvyksta atostogauti į atokiai nuo civilizacijos įkurtą vasarnamį, kurį išsinuomojo internetu. Vos prasidėjusios atostogos nevyko pagal planą - staiga dingo telefono ryšys, pasijautė tas neapčiuopiamas grėsmės jausmas, kad kažkas negerai. Tačiau kas - nežino niekas. IR tai tik visa ko pradžia.

Į knygą pasinerti pradžioje buvo nelengva. Buvo sunku susikaupti į kiek kitokį tekstą. Man jis pasirodė vulgarus, grėsmingas ir šiurkštus. Tačiau vėliau "persilaužė ledai" ir tapo labai įdomu, skaitant galėjai jausti tą grėsmės jausmą, nors net ir pabaigusi knygą iki galo negalėjau suprasti, koks buvo šios knygos motyvas. Ką autorius norėjo mums pasakyti?

Kas matė knygos ekranizaciją pirmiau - nebijokite, knyga vis dar bus įdomi. Ekranizacija man asmeniškai, labai skyrėsi nuo knygos. Knygoje net veikėjai kiti (ne veltui užsiminiau apie knygos viršelį), kitaip vyko veiksmas, kitokios emocijos tvyrojo. O tai ir dar kartą iššaukė man tą patį klausimą: "ką autorius bandė pasakyti?"

Nors knyga įtraukė, man pritrūko kažkokios apčiuopiamesnės grėsmės. Knygos tekstas leido pajusti virpuliukus, tačiau TIKRO veiksmo čia- mažai. Autorius mestelėjo ne vieną mintį apie priklausomybę technologijoms ir kokie mes esame silpni prieš jas. Be interneto, ryšio ar elektros mes esame tik persigandę maži pasaulio sutvėrimai. Tad gal tai ir yra visos knygos esmė? 

Kaip manote jūs?

Leidykla "Baltos lankos"
Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą
#dovana #reklama


 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg