NemNemPhoto.eu

 Mario Desiati "Išvykėliai" "IŠVYKĖLIAI"- dviejų jaunų žmonių kelionė į savęs pažinimą, nulemsiantį ne tik tai, kuo tapsi atradęs save, bet ir nulemsiantį tai, kur yra tavoji vieta. Didelis AČIŪ leidyklai už knygų leidimą tokia svarbia jaunimui ( o kartais ir ne tik jiems) tema. Ypač, jei esi vadinamas "mažuma", pasimetęs tarp jausmų ne tik sau, bet ir kitiems.  Klaudija - išskirtinė asmenybė, kuri viską daro taip, kaip jai atrodo geriausia. Visai nesvarbu, ką apie tai galvoja kiti. Juk gyvenimas juk jos, tiesa? Ir Frančeskas - religingas ir kiek pasimetęs vaikinas, blaškomas savo vidinių audrų, kurios jau ima nuplauti ribas tarp juoda ir balta/ gerai ir blogai. Abu veikėjai knygoje tokie išskirtiniai, kad sunku nuspręsti, kuris jų labiau erzina, o kurį nejučia labiau palaikau. Klaudija gana kraštutinių sprendimų mėgėja, gąsdinanti savo sprendimais, tačiau tuo pačiu metu drąsinanti skaitytoją siekti savų tiesų, nei eiti su minia. Tačiau Frančeskas yra tas,

 Chiara Pasqualetti Johnson "Jackie Jacqueline'os Kennedy Onasis gyvenimo , meilės ir stiliaus istorija" Graži, rafinuota, ryškiu paltuku su didelėmis sagomis ir perlų vėriniu. Kas? - be abejonės, Jackie Bouvier Kennedy Onassis. Nepaprasto grožio albuminė knyga apie Jackie iškilimo istoriją - viena ispūdingiausių knygų šiemet.  Papuošta begale nuostabių fotografijų iš šios ikonos gyvenimo, įdomus ir įtraukiantis tekstas nepaliks abejingų. Žinoma, "profesinė liga" neleido man greitai versti knygos puslapių. Žavėjausi kiekviena pateikta fotografija. Jos įspūdingai geros kokybės, turint omenyje kaip pažengusi yra fotografija iki šių dienų. Skirtumas nuotraukos - sunkokai įžiūrimas. Jackie gyvenimo istorija įsimintina, nors tikrai labai skaudi ir pilna tragedijų. Keliskart tapusi našle, visad stovėjusi antrame plane tarp savo garsių vyru - visada buvo viena įdomiausių personų kambaryje. Neabejotinai. Leidykla "Briedis" #dovana #reklama

 Maya Angelou "Žinau, ko gieda paukštis narve" Net nežinau kas mane pastūmėjo įsigyti šią knygą. Ji mane tiesiog traukė nuo pat pirmos akimirkos, kai ją išvydau. Galbūt jos pavadinimas manyje kažką išbudino, o galbūt tiesiog nepaaiškinamai pajutau, kad tai bus knyga, kuri sudrebins mano jausmus. ir neklydau. Šį kūrinį išrinkom lapkričio mėnesio knygų klubo knyga. Ir jau nekantrauju išgirsti, ką joje rado tie, kurie skaitė. Nors pripažįstu, kad ją "prisijaukinau" labai negreitai ir tik pamažu. Nors pirmuose puslapiuose sutikta mintis " kai išmoksti ko nors- mokyk kitus" arba kitais žodžiais "Jei tau nutinka kas gero, - duok gero ir kitiems" manęs ilgai nepaleido. Gana sunku pripažinti (suprasti) kad tiek daug patyręs kadaise buvęs vaikas (Maya) gali taip brandžiai mąstyti, būti toks atviras ir nuoširdus. Sunku mintyse vis skaitant sau kartoti "tai tikra istorija", nes tai, ką skaičiau, skamba kaip labai meistriškai sukurta pasaka. 8-metė

 Ana Gin "Kaip tu?"  Anos dienoraštis apie karą Ukrainoje Karas - tai yra tai, ko nelinkėtum net pikčiausiam priešui. Bet būtent tai įvyko vėl. 2022 metų vasario 24 dieną. Dar kartą rusija puolė. Stipriai. Be gailesčio. Ana Gin pasakoja "Kaip tu?" savo išgyvenimus, kai vieną taikų rytą, pabudo nuo griausmo.. o tuomet, viskas apsivertė aukštyn kojomis... „Stovėjau rūkydama balkone ir galvojau, kad to negali būti, kad čia butaforija…“ Mane nepaprastai žavi Anos drąsa. Jos optimizmas ir ryžtas. Kas be ko, visą dienoraštį nuspalvino ir nepaprastai patrauklus humoro jausmas. Tačiau skaitydama knygą negalėjau "išmesti iš galvos" minties, kokia stipri tauta yra ukrainiečiai, kurie net karo akivaizdoje stovi tvirtai ant žemės ir džiaugiasi dar viena išgyventa diena. Bet žinoma, nebuvo pamiršta ir ašarų, pykčio šūksnių ir slapto noro kad ten kažkur pasislėpęs iš*** gautų tai, ko nusipelnė.  "Kaip tu?" stipri knyga apie kasdienę kovą, neprarastą žmogiškumą

 Antoinde de Saint- Exupery "Žemė, žmonių planeta" "Dievas kartais siunčia audrų, kurios per vieną valandą sunaikina visą žmogaus derlių." Dabar jau visi įpratę, kad technologijos dirba žmogui. Kad keliauti lėktuvais - saugu. Tačiau Exupery skraidino lėktuvus dar tuomet, kai didelė jų dalis - neišvengiamai grimzdavo žemyn. Autorius "Žemė, žmonių planeta" pasakoja savo išskirtinius potyrius keliaujant per paslaptinguosius Andus ir Sacharos dykumas, kuomet mėnesiais, o galbūt net ir metais pašto kraidintojai būdavo atplėšti nuo įprastų kasdienių gyvenimų.  Antoine de Saint- Exupery knygoje pasakoja savo ir likimo draugų potyrius, nepamiršdamas įterpti kraupios realybės ir vaizdingo gamtos grožio aprašymų. Sunku net įsivaizduoti kaip galima išgyventi savaitę dykumoje, kurioje nukrito lėktuvas, teturint vos lašą kavos ir dar mažiau vilties išgyventi. Kuomet organizmas prieš akis tyčiojasi patiriamais miražais, o uoslė nenusileidžia pastarosioms su vandens kvap

 Kimberly Belle "Mano brangusis vyras"   Kaip man patiko šios knygos pradžia ! Pajau čiau ir įtampos ir mįslingumo, kur nežinai kas vyks toliau. Tačiau vėliau taip ir nebesupratau, ką čia perskaičiau...   Džeidė ir Kemas, iš pažiūros laiminga sutuoktinių pora, auginanti du mažamečius vaikus. Jis – garsus restoranų šefas-tinklo viršininkas, ji – interjero dizainerė, metusi darbą kad būtų daugiau su vaikais. Viskas skamba taip gražiai, kaip iš žurnalo viršelio. O taip, jų gyvenimo istorijas pasakojo ir jose. Tačiau. Kiek tai tikra?   Ir štai čia, kai pagrobiami Džeidė su vaikais ir imamasi katė-pelė žaidimas per kelių aukštų namus, mano dėmesys istorijai nukrito iki pat dugno. Norėjau mesti knygą į „dnf“ skyrelį ir pamiršti tai, bet sąžinė neleido mesti knygos, kai jau daugiau nei trečdalis jos perskaityta. Net nežinau kas mane erzino labiau – vaikų elgesys ar tas kaltės mėtymasis iš kairės į dešinę. Galimai sukčius Kemas, ilgą laiką burbule pasiklydusi jo žmona Džeidė, kuri ne

  Sebastian Fitzek “Mimika” Jau keleri metai instagrame skambantis autoriaus vardas tikriausiai į savo gerbėjų gretas pasiglemžė ne vieną naują skaitytoją. Iki šiol jei ir buvau ką skaičiusi iš ankstesnių autoriaus kūrinių – nuoširdžiai jų nepamenu. Tačiau susigundžiau ir aš, ką ten visi tokio „wow“ jo kūryboje mato? Kūrinio „Mimika“ tema – veido skaitymas – išties originalus. Ypač taip profesionaliai ir idealiai skaityti veidus kaip Hana Herbst, moka retas. Tačiau vieną dieną Hana pakliūna į savo paties spąstus: Hanos šeima nužudyta, o ją nužudė – ji pati. Kaip susitaikyti su šia žinia žmogui, kuris to net nepamena? Skaityti šią istoriją buvo įdomu. Tikrai gražiai sukurptas tekstas, tačiau „wow“ įspūdžio tikrai nebuvo. Mėtymasis nuo vieno „blogiuko“ iki kito, mįslingi informacijos trupiniai ne tai, kad masintų kaltinti vieną ar kitą, šiuo atveju manęs negundė spėlioti kas yra kas, nes dauguma vietų jau buvo galima pačiam susiprasti. Tačiau man patiko. Gana įtraukiantis ir įd