Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 Ana Gin "Kaip tu?"

 Anos dienoraštis apie karą Ukrainoje






Karas - tai yra tai, ko nelinkėtum net pikčiausiam priešui. Bet būtent tai įvyko vėl. 2022 metų vasario 24 dieną. Dar kartą rusija puolė. Stipriai. Be gailesčio.

Ana Gin pasakoja "Kaip tu?" savo išgyvenimus, kai vieną taikų rytą, pabudo nuo griausmo.. o tuomet, viskas apsivertė aukštyn kojomis...

„Stovėjau rūkydama balkone ir galvojau, kad to negali būti, kad čia butaforija…“


Mane nepaprastai žavi Anos drąsa. Jos optimizmas ir ryžtas. Kas be ko, visą dienoraštį nuspalvino ir nepaprastai patrauklus humoro jausmas. Tačiau skaitydama knygą negalėjau "išmesti iš galvos" minties, kokia stipri tauta yra ukrainiečiai, kurie net karo akivaizdoje stovi tvirtai ant žemės ir džiaugiasi dar viena išgyventa diena.

Bet žinoma, nebuvo pamiršta ir ašarų, pykčio šūksnių ir slapto noro kad ten kažkur pasislėpęs iš*** gautų tai, ko nusipelnė. 

"Kaip tu?" stipri knyga apie kasdienę kovą, neprarastą žmogiškumą, stiprius jausmus artimiesiems, kurie neišblėsta net prie pat kojų sprogus bomboms. Stipru. Tai istorija, amžiams pasiliksianti visų mūsų atmintyje kaip įrodymas, kiek daug gali tauta, susivieniję prieš terorizuojančią pabaisą. 

    Perskaičiusi knygą žaviuosi jais visais ir mumis, kurie bent kažkuo prisideda dėl nuostabios tautos išgyvenimo. Po šios moters žodžių noriu apkabinti kiekvieną, kuris kovoja, myli ir tiki, kad rytoj išaus taikos diena. <3

Leidykla "Briedis" #dovana #reklama
 






Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »