Mario Desiati "Išvykėliai"

"IŠVYKĖLIAI"- dviejų jaunų žmonių kelionė į savęs pažinimą, nulemsiantį ne tik tai, kuo tapsi atradęs save, bet ir nulemsiantį tai, kur yra tavoji vieta.

Didelis AČIŪ leidyklai už knygų leidimą tokia svarbia jaunimui ( o kartais ir ne tik jiems) tema. Ypač, jei esi vadinamas "mažuma", pasimetęs tarp jausmų ne tik sau, bet ir kitiems. 

Klaudija - išskirtinė asmenybė, kuri viską daro taip, kaip jai atrodo geriausia. Visai nesvarbu, ką apie tai galvoja kiti. Juk gyvenimas juk jos, tiesa?

Ir Frančeskas - religingas ir kiek pasimetęs vaikinas, blaškomas savo vidinių audrų, kurios jau ima nuplauti ribas tarp juoda ir balta/ gerai ir blogai.

Abu veikėjai knygoje tokie išskirtiniai, kad sunku nuspręsti, kuris jų labiau erzina, o kurį nejučia labiau palaikau. Klaudija gana kraštutinių sprendimų mėgėja, gąsdinanti savo sprendimais, tačiau tuo pačiu metu drąsinanti skaitytoją siekti savų tiesų, nei eiti su minia. Tačiau Frančeskas yra tas, kurį daugelis (o gal ir visi ) pavadintų "savu" ir "saugiu", nes jis nesimėto ir atkakliai siekia savo tikslų..

Tačiau kartu jie- neišpasakyta komanda, draskanti visus išankstinius nusistatymus.

Jie - jėga.

Nežinau ką pasakyti apie knygą, kuri sukėlė tiek daug skirtingų jausmų: žavėjausi abejais veikėjais dėl jų drąsos ir tos begalinės meilės, kuri kartais atrodė lyg šeimyniška, o kartais kiek agresyvi. Žavėjausi, o tada staiga išgąsdinta jų veiksmų nejučia jų šalinausi, nesuprasdama kodėl tai mane atstumia.

Vis tik po tokio užburiančio kūrinio drąsiai sakyčiau, kad tokių knygų reikia daugiau, tačiau tokie kūriniai tikrai nėra visiems. Nerekomenduočiau knygos tiems, kurie bijo atvirų meilės scenų (fizinių ar emocinių). Ypač - tarp tos pačios lyties asmenų.

Man ši knyga buvo geras postūmis apmąstyti ar ten, kur esu, yra mano vieta, o gal ir aš esu Išvykėlė?

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

#dovana #reklama