Maya Angelou "Žinau, ko gieda paukštis narve"
Net nežinau kas mane pastūmėjo įsigyti šią knygą. Ji mane tiesiog traukė nuo pat pirmos akimirkos, kai ją išvydau. Galbūt jos pavadinimas manyje kažką išbudino, o galbūt tiesiog nepaaiškinamai pajutau, kad tai bus knyga, kuri sudrebins mano jausmus.
ir neklydau.
Šį kūrinį išrinkom lapkričio mėnesio knygų klubo knyga. Ir jau nekantrauju išgirsti, ką joje rado tie, kurie skaitė. Nors pripažįstu, kad ją "prisijaukinau" labai negreitai ir tik pamažu.
Nors pirmuose puslapiuose sutikta mintis " kai išmoksti ko nors- mokyk kitus" arba kitais žodžiais "Jei tau nutinka kas gero, - duok gero ir kitiems" manęs ilgai nepaleido.
Gana sunku pripažinti (suprasti) kad tiek daug patyręs kadaise buvęs vaikas (Maya)
gali taip brandžiai mąstyti, būti toks atviras ir nuoširdus. Sunku mintyse vis skaitant sau kartoti "tai tikra istorija", nes tai, ką skaičiau, skamba kaip labai meistriškai sukurta pasaka. 8-metės prievarta, mylinti globojanti senelė, tačiau neskirianti dėmesio. Padūkęs vyresnėlis brolis, su kuriuo broliški santykiai skamba kiek per daug atviri.
Baigusi skaityti knygą vis dar iki galo nesuprantu ką čia perskaičiau. Autorė per savo gyvenimą parašė septynias autobiografines knygas. Septynias! Tiek daug Angelou turi ką papasakoti. Pribloškiama.
"Žinau, ko gieda paukštis narve" - autobiografinė knyga, pasakojanti tamsiaodžių gyvenimo skaudulius, perteiktus naivios mergaitės akimis. Sunkumus, kuriuos patyrė dėl baltas-juodas susiskaldymo, sunkumai dėl tėvų skyrybų ir dėmesio stokos, senelės griežto, tačiau be abejonės mylimo auklėjimo ir kova bei susitaikymas su gyvenimo neteisybe.
Komentarai
Rašyti komentarą