NemNemPhoto.eu

 Jo Nesbo "Karalystė" Netryškau simpatija Jo Nesbo "Hūlės" serijos knygoms, tačiau pavienės autoriaus istorijos man patinka. Net labai. Maloniai nustebino teksto skambesys. Toks lyg poetinis, atrodo, lyg kiekvienas autoriaus žodis būtų nušlifuotas idealiai, kiekvieno skaitytojo ausiai. Man patiko tekstas. Traukė skaityti toliau, o ir su tekstu vis "giliau neriant" apimdavo jaukiai šiurpus jausmas, kad čia velniai žino kiek siaubūnų dar teks sutikti. "Karalystė" - dviejų brolių susipynę gyvenimai, kai jautiesi atsakingas vienas už kitą, nors ne visada kito nelaimė yra tavo paties kaltė.  "..manai, kad pažįsti kitą kaip penkis pirštus, ir staiga žmogus atskleidžia tokią savo pusę, kokios nė neįtarei esant." Nežinau ką dar pasakyti apie šią knygą. Ji man absoliučiai ideali: intrigos, teksto skambumas, įdomūs veikėjai, detektyvo ir romano intarpai. Gal kiek per daug mirčių, kai kurios- visai beprasmės, bet ši knyga viena iš mano metų atradi

Brigitte Giraud "Gyvenk greitai" Žinau tą jausmą, kai po siaubingos nelaimės apninka vienas ir tas pats klausimas "o kas jei..?" Galim visi tokiu atveju sukti sau galvą ir ieškoti kaltų. Neradę - kaltinti save. Arba.. leisti sau viską išjausti ir pripažinti tiesą - niekas nevyksta be priežasties. Labai panašūs jausmai kilo ir knygos autorei - Brigitte, kuri sau tą patį klausimą "o kas, jei..?" užduoda jau dvi dešimtis metų. "O kas, jei nebūčiau sutikusi?", "o kas, jei būčiau paskambinusi..?" būtent taip ji išgyvena savo mylimo vyro žūtį. Prieš dvidešimt metų, jos vyras išvažiavo į darbą ne savo motociklu ir taip niekada nebegrįžo namo. Po dvidešimties metų, Brigitte vis dar gedi ir kaltina save. Kitus, veiksmus ir vis užduoda tą vienintelį klausimą " o kas...?" Nepasakyčiau, kad tas vakaras prie knygos būtų mane šokiravęs, tačiau šiandien pabudau su mintimis apie šią knygą (tai visiškai nėra man būdinga) ir vis dar negaliu jos

Fredrik Backman "Nugalėtojai" Backman'o kūryba man - tikras poilsis, kuris mane nugramzdina giliai į istoriją ir leidžia išnerti tik tuomet, kai lieku be žado. Tai jau trečioji, ilgai lauktos "Lokių miestas" trilogijos dalis, sudėjusi visus taškus ant i istorijoje, kuri nepaliks  abejingų. Nors ši storulė mane gąsdino, supratau, kad gana pelnytai. Pirmi 200-250 puslapių autorius gražino mane atgal į pirmųjų dviejų istorijų pradžią, ją pakartodamas, primindamas kas vyko iki šiol. Iš vienos pusės, tai puikus priminimas man, po tiek metų prisiminti kas yra tas Bobo, kodėl Peteris nebėra sporto reikalų ministras ir kodėl pagrindiniai veikėjai išvyko iš šio sportu pagarsėjusio miesto. Tačiau iš kitos pusės, tai buvo velniškai nuobodi pradžia tokiai stipriai knygai, kurios "stiprumą" suprasiu tik tada, kai skaitysiu tik paskutinius jos puslapius. Pasakojimas pasirodė kitoks. Nežinau dabar, ar pasikeitė jis, ar aš pati, nes pirmąsias knygas skaičiau jau perne

Emilie Schepp "Paženklinti amžiams" Tikriausiai gyvenime dar nesu lietusi tokios malonios tekstūros knygos. Tikrai labai unikalus dizainas naujiems "Balto" Leidyklos trilerių knygoms. Tačiau ir turinys nė per nago juodymą manęs nenuvylė, o aš tiek bijojau naujos pažinties su dar viena negirdėta autore ir dar viena pasirodžiusia knygų serija apie Janos Berzelijus bylas. Trileris nukelia į Migracijos departamento vadovo namus, kuriuose jis randamas nužudytas, kaip įtariama - nuo vaiko rankos. Tačiau jis su žmona neturi vaikų. Niekada neturėjo. Tad kas iš tikrųjų vakare įsilaužė į namus, kad įvykdytų šį  "teisingumą"? Šią bylą gauna prokurorė Jana Berzelijus, kuriai ši neįprasta istorija pažadina vidinius demonus ir tampa ypač asmeniška. Nors tai tik pirmoji serijos dalis apie prokurorę Janą, man ši serija jau ima patikti. Janos charakteris įspūdingas - ji šaltakraujiška iš išorės, tačiau viduje ji jautrus žmogus. Nepaisant to, Jenos personažas lieka vis dar

  Weina Dai Randel „Paskutinė Šanchajaus rožė“   Nepaprastai pagauli istorija, pavergsianti net kiečiausią širdį turintį skaitytoją, savo ne tik tikroviškai perteikta 1940-jų metų japonų okupuoto Šanchajaus istorija, bet ir antraeile meilės istorija. „Paskutinė Šanchajaus rožė“ – jaunos turtingos šeimos įpėdinės gyvenimo istorija, susieta su jauno ir neturtingo pabėgėlio iš Vokietijos-Ernesto- meilės ir netekties istorija. Net neabejoju, kad tokiai istorijai papasakoti reikia ne tik nepaprastai daug drąsos, bet ir atjautos, norint perteikti tai, kad dėjosi 19a.Kinijoje. Kas man, kaip skaitytojai, labiausiai patiko – tai perteikti Kinijos papročiai, kad Kinijoje gimusi ir augusi moteris, negali įsimylėti, o juolab – ištekėti už kitataučio. Kad tokia įvykusi meilė skaitoma išdavyste ir šeimos atsisakymu. Labai įdomu pasinerti į istoriją, kuri pateikia tiek daug to „vidinio“ Kinijos gyvenimo mums – svetimiems tam kraštui. Tai pat patiko įpinta muzikos istorija. Net nepagalvočiau, kad „p

Dr. Nicole LePera „Padėk sau“ Daktarė Nicole LePera – Holistinės krypties psichologė, savo knygoje „Padėk sau“ plėtoja holistinį požiūrį, jog visi psichikos dėmenys organizuojasi į bendrą sistemą, kuri, kaip visuma, lemia tikslingą jos veikimą. T.y. autorė akcentuoja, jog siekiant suprasti žmogaus elgesį, reikia suprasti individą kaip visumą, turintį tikslą ir jo links kryptingai judantį. Prisipažinsiu, kad nesitikėjau, kad knyga man taip patiks. Esu girdėjusi daug pagyrų autorei dėl jos populiarumo Instagrame, apie jos pasiekimus, tačiau pati su holistika dar mažai susipažinusi. Iki šiol skaitytos knygos labiau specializavosi individualiniai psichologijai, pliuralistiniu požiūriu, tad holistinis požiūris buvo kaip naujas atradimas. Man patiko pateikta informacija ( tai patvirtina 100-tai vienetų žymeklių, kurie spalvina mano knygą), kuri pateikta aiškiai ir suprantamai, paremta tikrais įvykiais ir aiškiai kiekvienam žmogui suprantamais pavyzdžiais. Prisipažinsiu, kad knyga sukėlė ne v

Marie Kondo "Džiaugsmu spindintys namai" Jei jaučiate, kad savo namuose jaučiatės kaip svečias, ar namai jums jau visiškai nebeteikia džiaugsmo, - ši knyga bus būtent jums. Nors pirmoji Marie Kondo knyga mane kiek nuvylė, ( trūko man iliustracijų, kurios papildytų autorės tvarkymosi eiliškumą) ši "Džiaugsmu spindintys namai"- man kaip atsakas į mano pirmosios knygos mintis, nes čia knyga jau papildyta iliustracijomis, kurios puikiai papildo tekstą.  (Nepatikėsit, kaip to reikėjo!) Pačią knygą sudaro trys dalys:  1) "KonMari meistrystės paslaptys"- dalys, kurios padės iš namų išprašyti džiaugsmo nebeteikiančius daiktus.  2) "Tvarkymosi enciklopedija"-  Kaip teisingai susitvarkyti namuose likusius daiktus, pradedant apatiniais rūbais, baigiant...prisiminimų nuotraukomis. 3) "Stebuklas, pakeisiantis jūsų gyvenimą"- užbaigiamasis laimingų namų ritualas, padedantis nebeapleisti jau sutvarkytų namų. Arba  paslaptis, kuri padės paskutinį tašką