Fredrik Backman "Nugalėtojai"






Backman'o kūryba man - tikras poilsis, kuris mane nugramzdina giliai į istoriją ir leidžia išnerti tik tuomet, kai lieku be žado. Tai jau trečioji, ilgai lauktos "Lokių miestas" trilogijos dalis, sudėjusi visus taškus ant i istorijoje, kuri nepaliks  abejingų.

Nors ši storulė mane gąsdino, supratau, kad gana pelnytai. Pirmi 200-250 puslapių autorius gražino mane atgal į pirmųjų dviejų istorijų pradžią, ją pakartodamas, primindamas kas vyko iki šiol. Iš vienos pusės, tai puikus priminimas man, po tiek metų prisiminti kas yra tas Bobo, kodėl Peteris nebėra sporto reikalų ministras ir kodėl pagrindiniai veikėjai išvyko iš šio sportu pagarsėjusio miesto. Tačiau iš kitos pusės, tai buvo velniškai nuobodi pradžia tokiai stipriai knygai, kurios "stiprumą" suprasiu tik tada, kai skaitysiu tik paskutinius jos puslapius.

Pasakojimas pasirodė kitoks. Nežinau dabar, ar pasikeitė jis, ar aš pati, nes pirmąsias knygas skaičiau jau pernelyg seniai, kad atsiminčiau detales, tačiau tas "pasakojimas lyg iš šalies" istorijai suteikė kiek kitokią spalvą, nei būtų pasakojama pirmuoju asmeniu.

Tačiau pačią knygos šerdį pasiekiau tik skaitydama paskutinius skyrius. Verkiau. Ir vėl verkiau. Stiprūs jausmai užplūsta, kai per kelis šimtus puslapių pamilsti veikėjus ir tenka vėl atsisveikinti. 

Nepaisant to, kad pradžioje knyga tikrai labai prailgo, kad net buvau kuriam laikui ją atidėjusi į šalį, "Lokių miestas" trilogija man vis dar lieka stipriausiu autoriaus kūriniu.
 

Ačiū Knygynų tinklas"VAGA" už knygą.
Leidykla: Alma Littera

Komentarai

Populiarūs įrašai