NemNemPhoto.eu

Mike Omer "Mirtinas poveikis"     Kaip ir daugeliui bendraminčių, „įsivažiuoti“ į naują Omer knygų seriją buvo nelengva. Galbūt pradžiai pritrūko kiek daugiau veiksmo, nei prisiminimų ir minčių narpliojimams, supažindinimui su naująja leitenante Abe Malen. Nežinau kam gali nepatikti Leitenantė Malen: ji jau nuo pat pradžių yra akivaizdžiai matoma stipri asmenybė, pabėgusi nuo religinės sektos, pasiekusi savo gyvenimo svajones ir nebijanti iš tų pačių religinių gniaužtų, išgelbėti kitas aukas. Ir štai knygos pabaigai autorius „pakūrė tikrą pirtį“ ne tik apdovanodamas skaitytojus begale veiksmo, bet ir įspūdinga pabaiga. Knygą perskaičiau jau prieš geras kokias 5 dienas, o štai nuostaba dėl efektingos pabaigos – vis dar gyva mintyse. Wow, Omer , stojuosi ir ploju. Taigi tiems, kurie mėgsta ypač daug veiksmo knygose, rekomenduoju išlaukti lūžio taško, nes visas knygos saldėsis dar tik jūsų laukia. Be abejonių šią naują leitenantės Abės Malen seriją rekomenduoju visiems tikrovišk

 Stephen King "Gyvūlėlių kapinės" Po daugybės metų medžioklės, pagaliau ir man teko garbė perskaityti šią visų išgirtą S.King‘o knygą „Gyvūlėlių kapinės“, kurios negavau net miesto bibliotekoje, tačiau kaip man pasisekė, kad kolega Kęstutis ją man paskolino. Deja, knygą perskaičiau prieš tai jau peržiūrėjusi jos ekranizaciją. Nors knyga ir ekranizacija visiškai man buvo skirtingos, tačiau tikiu, kad tai vis tik padarė įtaką mano nuomonei apie šią knygą. Pirmiausia, atsiliepimo apie šią knygą net nežadėjau rašyti. Atrodo galvoje visiškai tuščia: nesuprantu, ar ji bent kiek sužavėjo mane, ar paliko tik tuščią įspūdį. Nesikankinau skaitydama, tikrai ne, nors ir žavesio nejaučiau. Mistikos ir šiurpo prisotintos istorijos ne visada „paliečia“ mane emociškai, todėl, matyt, ir nežinau iki dabar ką jai jaučiu. Vienintelė mintis, kuri mane visą laiką „vedė“, tai prieš gerus metus (o gal jau du?) klausytas interviu su autoriumi, kuris prisipažino, kad šios knygos istorija apie su

  Carley Fortune „Vasara po vasaros“   Nors ir nesu saldžių istorijų mėgėja, šis knygos pasirinkimas manęs nenuvylė. Patiko. Graudino. Vietomis prajuokino ir net pykdė. Bet mėgavausi knyga ir jos ypač saldžiarūgšte istorija. „Vasara po vasaros“ – dvejų dalių istorija (dabartis ir praeitis) apie dviejų paauglių nepauglišką meilę, ateities planus ir nieko nebenustebinsiu pritaikydama visiems žinomą posakį : Žmogus planuoja, O Dievas juokiasi. Graži autorės C.Fortune sukurta istorija, nukelianti skaitytoją į vasarnamį prie ežero, kur daugybė saulės, vandens ir gamtos. Ir trys, nepaprasti veikėjai – Persefonė, Semas ir jo vyresnėlis brolis – Čarlis. Niekada nemaniau, kad tokia naivi vaikiška meilė gali man taip patikti. Įsijaučiau į istoriją to pati nepajusdama. Tačiau pati knygos pabaiga man pasirodė perdėtai dramatiška, todėl dėl pačios knygos išbaigimo, knygos įvertinimas šiek tiek pakito. Manau, kad knyga patiks seilės-meilės mėgėjams ir aštresnių sekso scenų mėgėjams. Čia

  Kim Michele Richardson „Knygų moteris iš Neramiojo Upelio“   Tai be abejonės pirmoji knyga, pasakojanti jautrią ir artimą patyčių temą tarp spalvotųjų. Šįkart – mėlynodžių žmonių, rasizmą. Apie mėlynodžius jau esu girdėjusi jau anksčiau, kad praeitame amžiuje buvo toks genetinis sutrikimas, kai žmonių oda įgaudavo mėlyną spalvą. Nors prisipažinsiu, iš pradžių nejaučiau knygai tokios traukos ir prijautimo, kaip galėjau tikėtis, nors tokios temos kaip patyčios ir rasizmas – mane viena iš labiausiai sukrečiančių ir dominančių temų knygose. Tačiau šįkart net įpusėjusi knygą, maniau, kad ji man bus verta geriausiu atveju 4 žvaigždučių. Iki kol pasiekiau paskutiniąją knygos dalį.. O tada apie knygą visiškai pakeičiau nuomonę: nesuskaičiuoju kartų, kiek liejau ašaras, kiek piktinausi blogų žmonių blogais sprendimais, kiek kartų aikčiojau ir dūsavau. Nepaprastai skaudi, tačiau tuo ir TIKRA knyga. Sunku suprasti, kiek neapykantos, neišprusimo ir blogio gali slypėti žmonėse. Kraupau. L

Alice Feeney "Akmuo popierius žirklės" Autorės kurti pasakojimai jau plačiai pagarsėję kaip nenuspėjamos siužeto istorijos, kur perskaitęs paskutinį knygos sakinį, pradedi abejoti viskuo, ką jau perskaitei. Ne išimtis ir ši knyga – „Akmuo, popierius, žirklės“. Jau nuo pat pirmojo puslapio autorė vilioja skaitytoją į painų voratinklį, mėgindama sugundyti šiurpą keliančiais siužetais, nerimą auginančia vieta ir mįslinga praeities istorija. Nuo pat pradžių tikėjausi kažko kitokio: nustebinančio ir netikėto, tačiau tai ką gavau, buvo visai kas kita. Daugiau. Mįslingiau. Šiurpiau. Ponas ir ponia Raitai laimi išvyką į Škotiją, kur atokiai nuo visų turėtų praleisti savaitgalį, vardan jųdviejų santykių pagerinimo. Darbas ir aistra rašymui Adamui atima visą laiką, tad nenuostabu, kad jo žmona jaučiasi atstumta. Galbūt vienas savaitgalis ir nepadės susigrąžinti prarastų glaudžių santykių, tačiau jei nepamėginsi – niekada nesužinosi, ar tai gali padėti.. O štai čia ir prasideda visas įd

Karen McQuestion - "Mergaitė mėnesienoje"   Kaip jūs reaguotumėte, jei  pas kaimynus, vidury nakties pamatytumėte mažą mergaitę, plaunančią indus? O jei jūsų kaimynai net neturi mažų vaikų? „Mergaitė mėnesienoje“ –  įtempto siužeto romanas, kuris ne tik skatina nepasitikėti aklai aplinkiniais, bet ir moko, kad net ir blogiausi gyvenimo klystkeliai gali atvesti į doros kelią. Kad jūs žinotumėt, kaip man patiko Mija,- ta neįtikėtinai pilna tyrumo mergaitė, kurios gyvenimas anaiptol ne rožėmis klotas, o jos naujasis draugas Jakobas taip pat kėlė šilčiausius jausmus, nes nepaisant aplinkos, kurioje abu auga, jie vis dar išsaugoję savo žmogiškumą ir viltį, kad kada nors viskas taps daug daug geriau. Paskutiniu metu, kad ir kaip man patinka skaitomos knygos, aprašyti jas tampa vis sunkiau, tad iš karto atsiprašau už  nedaugžodžiavimą. Man patiko. Tiek veikėjai, tiek pati istorija, kuri ir stebino ir pykdė...Jei ieškote lengvos, bet dėmesį prikaustančios istorijos – ši kny

  Bonnie Garmus „Chemijos pamokos“   Kartais skaitant knygą, pasijauti jai artimas. Jauti stiprų artumą pasakojamai istorijai, prijauti jos jausmams ir mintims. O pabaigus skaityti knygą jauti, kad tai TA KNYGA. Taip man nutiko su šia knyga – Chemijos pamokomis.   Nežinau net ką parašyti apie ją. Atrodo, visus jausmus išverkiau jau vakar, ją skaitydama. Tai buvo stipriausia šių metų knyga, nes per visą knygą nebuvo nei akimirkos kai būtų buvę lengva ją skaityti. Tokios liūdnos ir slegiančios istorijos seniai jau neteko skaityti.   Tuo pačiu, dėl išskirtinių autorės sukurtų veikėjų, šią knygą priskirčiau prie „knygų keistuoliai“ kategorijos. Tik nežinau kuris jų buvo keisčiausias : Elizabetė ar Kalvinas. Taip pat, nežinau kuris veikėjas man patiko labiausiai : Šešios trisdešimt (šuo) ar Elizabetės dukra Mad.   „Chemijos pamokos“ – pasakojimas apie kovą už save ir savo įsitikinimus, savo gyvenimą ir savo talentus. Tai puikus įrodymas (ir priminimas) kiekvienam mūsų, kad p