Bonnie Garmus „Chemijos pamokos“

 

Kartais skaitant knygą, pasijauti jai artimas. Jauti stiprų artumą pasakojamai istorijai, prijauti jos jausmams ir mintims. O pabaigus skaityti knygą jauti, kad tai TA KNYGA. Taip man nutiko su šia knyga – Chemijos pamokomis.

 

Nežinau net ką parašyti apie ją. Atrodo, visus jausmus išverkiau jau vakar, ją skaitydama. Tai buvo stipriausia šių metų knyga, nes per visą knygą nebuvo nei akimirkos kai būtų buvę lengva ją skaityti. Tokios liūdnos ir slegiančios istorijos seniai jau neteko skaityti.

 

Tuo pačiu, dėl išskirtinių autorės sukurtų veikėjų, šią knygą priskirčiau prie „knygų keistuoliai“ kategorijos. Tik nežinau kuris jų buvo keisčiausias : Elizabetė ar Kalvinas. Taip pat, nežinau kuris veikėjas man patiko labiausiai : Šešios trisdešimt (šuo) ar Elizabetės dukra Mad.

 

„Chemijos pamokos“ – pasakojimas apie kovą už save ir savo įsitikinimus, savo gyvenimą ir savo talentus. Tai puikus įrodymas (ir priminimas) kiekvienam mūsų, kad pasaulis vis dar nėra teisingas ir kad neturėtume jam pasiduoti. Labai prijaučiu asmeniškai šiai istorijai, nes neteisybės gyvenime esu mačiusi daugiau nei pakankamai. Esu ne kartą savo akimis mačiusi, kaip žmogaus talentai yra „nurašomi“ , kaip artimieji žemina artimuosius, o ten, kur turėtų būti tikra draugystė, grįsta parama ir užuojauta, gyvuoja tik pašaipa ir pažeminimai.

 

Skaudu skaityti tokias istorijas. Dar skaudžiau suprasti, kad tai yra realus dalykas ir kasdienybėje. Dabar. Šiuolaikiniame pasaulyje. Tai dar niekur nedingo. Ir panašu, kad ilgai dar nedings.

 

Tai knyga, kuri sudrebins skaitytojo širdį, net jei ji ir bus surambėjusi.

Nuoširdi rekomendacija.