NemNemPhoto.eu

  Sam Lloyd „Atminties giria“   Ir ką aš čia perskaičiau?? Tai lyg „Jonukas ir Grytutė“ pasaka suaugusiems. Nuo pat pirmojo jos puslapio mintyse nejučia piešiau šiurpios pasakos vaizdus: paslaptingą girią ir miškus, trobelę, kuri slepia paslaptis ir žiaurumą, kurio nelinkėtum patirti net pikčiausiam priešui. Įdomi ir išskirtinė istorija, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka vaikai. Pasakojimas susideda iš trijų perspektyvų, sukuriančių įtampą ir susukančių galvą vis atkartojant iš naujo tuos pačius įvykius, tik iš kito veikėjo perspektyvos. Įdomu, nors ne visada tai kėlė pasitikėjimą. Norėčiau pamatyti šios knygos ekranizaciją. Labai. Tikriausiai neprilygtų tai knygos įspūdžiui, tačiau tikiu, kad tai būtų dar vienas šios „pasakos“ atspalvis. O tai niekada nebūna blogai.      

  Anne Morrow Lindbergh „Jūros dovanos“ Šią knygą užmačiau kiek seniau nei prieš metus interneto platybėse. Daugybė moterų ten jos ieškojo, kitos – nepaprastai ją gyrė. Susigundžiau. Kas tokio gero gali būti tokioje mažoje knygelėje, kad tiek daug moterų jos nori arba neapsakomai giria? Po metų, visai netikėtai gavau ją perpirkti. Ir vos pradėjusi ją skaityti supratau, už ką ji taip liaupsinama. „Jūros dovanos“ – vadovas visoms pasaulio moterims. Tai knyga, kuri persmelkia kiaurai sielą ir padeda suprasti save. Autorė knygą parašė būdama savo santykių kryžkelėje ir taip perteikė savo mintis visai nesuvokdama, kiek pasaulyje moterų patiria tą patį, tad visai nenustebau, kad ji tapo tokia pripažinta. Skaičiau knygą su pasimėgavimu. Prisipažinsiu, skaitydama norėjau cituoti jos kiekvieną puslapį, o perskaičiusi – rekomenduoti ją kiekvienai moteriai, nes tikiu, kad daugeliui tai būtų atradimas, įpūsiantis gaivaus ir gryno oro į jų prikvėpuotą gyvenimą. Man asmeniškai, knyga tik d

  Virginia Hartman „Pelkių karalienė“ Tai buvo nuostabi, per 500 puslapių besitęsianti istorija, kuri mane pavergė nuo pat pirmos akimirkos. Skyriai gana trumpi, nesmulkus šriftas ir tas neapsakomai vaizdingas gamtos grožis.. Lonė,- be proto talentinga menininkė, piešianti nepaprastai tiksliai ir kruopščiai paukščius, kurie iliustruoja vadovėlius mokyklose. Kilus nesklandumų su paūmėjusia motinos Alzheimerio liga, brolio paskatinta, Lonė grįžta į gimtinę, kur ne tik tenka susidurti su praeities šešėliais, bet ir bumerangu grįžta tai, ko nebesitikėjo pamatyti – mįslingai pasibaigusios tėčio mirties fragmentai. Iš dalies ši knyga man priminė filmą „Ten, kur gieda vėžiai“. Matyt, tos pelkėtos vietovės aprašymai ir paukščių paveikslai man priminė iš dalies tos istorijos fragmentus: atokus namas netoli pelkės, gyvūnija, tyla ir ramybė.. „Pelkių karalienė“ - patiks gamtos mylėtojams, kuriems netrukdo istorijose sutikti ne vieną vaizdingai aprašytą gamtos vaizdą ar gyvūną. Jei neven

  Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje“   Kažkodėl tikėjausi, kad nebuvau šios knygos skaičiusi. Tačiau pabaigus paskutinį knygos sakinį, jau imu abejoti, ar tikrai nesu jos skaičiusi? Istorija kiek primena „svečių sąrašas“ arba „sanatorija“ knygas, ir kaip ir pastarosios, visos jos tokios.. vidutinės. Kaip romanui, jaučiamos įtampos kiek per daug, bet jei būtų detektyvas/trileris- kiek pritrūktų. Vietomis norėjosi keiktis veikėjų naivumu, o kitomis akimirkomis- purčiau galvą logikos trūkumui. Nors patį knygos įdomumą pajaučiau tik pačioje pabaigoje, knyga nėra prasta. Visai įdomi. Skyriai trumpi, veiksmo visad buvo. Skaitydama norėjau kartu su Nora išbėgti pabėgioti. Taip vaizdžia šį jos sportą įsivaizdavau.. Tačiau visgi, nors ir įdomu buvo, o vietomis purčiau galvą, manau, kad ją perskaityti verta, kai norisi lengvo kūrinio, „pravėdinti galvai“. Tik puikiai. O ir persiskaito greitai, kankintis nereikės ;)

  Michelle Ogundehin „Laimė būti namuose“   Jei šiuo metu kuriate savo svajonių namus, ar tiesiog jau turimuose nesijaučiate kaip savo namuose- ši knyga ateis jums į pagalbą. Paprastos, tačiau labai vertingos pastabos/patarimai, kaip suteikti savo namams jaukumo, išskirtinumo ar daugiau erdvės, pasitelkiant spalvas, formas ir raštus – tai yra tai, ką šioje knygoje galite rasti. Man ypač patiko skyriai apie natūralias namų švaros priemones ir nepavojingas statybines medžiagas, kurias galime pritaikyti namų dekoravimui ar remontui. Prisipažinsiu, keletas faktų knygoje nemenkai išgąsdino, tačiau, kad ir kaip ten bebūtų – informacija buvo išties labai naudinga. „Laimė būti namuose“ – lyg mini namų katalogas, savyje talpinantis ne tik ypač naudingus patarimus kaip susitvarkyti namų erdvę, į ką labiau atkreipti dėmesį; kaip derinti spalvas, raštus ar net baldus, bet ir kaip jais rūpintis ir tvarkyti, kad namai taptų ne tik jūsų turtu, bet ir saugia vieta, leidžiančia atsipūsti nuo

  Amor Towles „Linkolno greitkelis“ Labai norėčiau pasakyti, kad ši 550+ puslapių turinti knyga slepia išskirtinę ir nepakartojamą istoriją, tačiau ši istorija man tapo nepaprastai sunkia užduotimi, nei malonumą spinduliuojančia istorija. Nors knygos veikėjai ir jų pateikimas, - man labai patiko. Pasijaučiau, lyg būčiau pakliuvusi į kita dimensiją, kur visi geri žmonės – tampa blogais, o tariamai blogi – nepaprasto tyrumo. O ir veikėjų istorijos tikrai žadina apetitą: nepaprastai didelę simpatiją jaučiau Vuliui – nepaprasto charakterio vaikinui, kuriam tuometinis pasaulis kėlė pernelyg didelę painiavą, nei gyvenimo džiaugsmą. Šios knygos istorija man išsitęsė kone ilgiau nei savaitę: tiek vargau ją skaitydama; tai vėl pajausdama jai prielankumą, tai vėl jausdama neapsakomą nusivylimą ir praradusi norą ją skaityti.. galbūt todėl pabaigusi paskutinį knygos puslapį,- nepajaučiau nieko. Nei džiaugsmo, nei liūdesio. Galbūt tik lengvą palengvėjimą, kad ją pabaigiau, nenumečiau visam

  Oprah Winfrey „Mano gyvenimo atradimai“ Pradėsiu nuo to, kad Oprah ir jos kuriama laida žinoma bene kiekvienam jos aktualumu ir gebėjimu pašnekovą prakalbinti opiausiomis temomis. Nors nesu mačiusi nei vienos jos laidos ir net kaip ji atrodo pati- pasigooglinau vos prieš gerą savaitę, neabejoju nei viena rekomendacija, kurią iki šiol girdėjau. Tačiau ar jos knyga „mano gyvenimo atradimai“, tokia jau įspūdinga, kaip teigiama? Vos prieš kelias savaites skaityta autorės knyga su žinomu psichoanalitiku (kas tau nutiko?), man patiko neapsakomai, tačiau ši knyga kiek nuvylė savo turiniu. Negaliu ir neturiu teisės vertinti kiekvieno mūsų gyvenimo išgyvenimus ir jų suteikiamų pamokų, tačiau šie autorės atradimai ,mano akimis, gerokai per „silpni“ ir labai.. primityvūs? Kaip asmenybės, jau 25-erius metus kuriančios pokalbių šou, išgyvenusios skurdą, seksualinį išnaudojimą vaikystėje, šie atradimai, man atrodo, visiškai paprasti, negilūs, savaime suprantami ir .. niekuo neišskirtiniai,