Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 

Oprah Winfrey „Mano gyvenimo atradimai“





Pradėsiu nuo to, kad Oprah ir jos kuriama laida žinoma bene kiekvienam jos aktualumu ir gebėjimu pašnekovą prakalbinti opiausiomis temomis. Nors nesu mačiusi nei vienos jos laidos ir net kaip ji atrodo pati- pasigooglinau vos prieš gerą savaitę, neabejoju nei viena rekomendacija, kurią iki šiol girdėjau. Tačiau ar jos knyga „mano gyvenimo atradimai“, tokia jau įspūdinga, kaip teigiama?

Vos prieš kelias savaites skaityta autorės knyga su žinomu psichoanalitiku (kas tau nutiko?), man patiko neapsakomai, tačiau ši knyga kiek nuvylė savo turiniu.

Negaliu ir neturiu teisės vertinti kiekvieno mūsų gyvenimo išgyvenimus ir jų suteikiamų pamokų, tačiau šie autorės atradimai ,mano akimis, gerokai per „silpni“ ir labai.. primityvūs?

Kaip asmenybės, jau 25-erius metus kuriančios pokalbių šou, išgyvenusios skurdą, seksualinį išnaudojimą vaikystėje, šie atradimai, man atrodo, visiškai paprasti, negilūs, savaime suprantami ir .. niekuo neišskirtiniai, kad juos perskaitę skaitytojai sau pagalvotų „AHA! štai čia tikra tiesa, net nebūčiau pagalvojęs!“.

Tačiau nebūsiu ir tokia griežta šiai knygai. Oprah tikrai į ją įdėjo dalį savo širdies, ir keli jos „atradimai“ tikrai verti dėmesio ir ilgesnio susimąstymo apie jos išsakytas mintis.

Manau todėl tiek daug žmonių aplink mane, šią knygą taip gyrė. Na, aš bent jau savo akimis pamačiau, kas tai per knyga ir kodėl kažkam ji buvo „atvėrusi akis“. Nepasakyčiau, kad tai gyvenimą apverčianti knyga, tačiau savo šarmo ji – turi.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg