NemNemPhoto.eu

    Helen Fields „Tobuli palaikai“ Sunku įsivaizduoti tokią istoriją realiame pasaulyje: kažkoks iš šalies išsilavinęs, tačiau keistas, niekuo neišsiskiriantis iš minios, beprotis grobia jaunas moteris, siekdamas išauklėti TĄ vieną tobulą VIENINTELĘ. Tačiau rasti ir „apdalinti“ tą vienintelę, tai pat sunku kaip nutapyti vieną vienintelį tobulą paveikslą – neįmanoma be šimto ar tūkstančio klaidų. Kaip manot, kaip visa ši istorija raizgėsi? Pirmiausia, man patiko autorės sprendimas, istoriją pasakoti iš kito kampo –   nuo pat pradžių atskleisti, kas yra tas nusikaltėlis, tad visas dėmesys krypsta į kitas detales – mąstymą. Man patiko ir sukurti veikėjai: visi išskirtiniai – vieni kiek sudėtingesnio charakterio, kiti mįslingesni, treti – lengvi kaip pūkas, bet iškart širdžiai artimi. Manau, didžiausias knygos pliusas yra tikroviški vaizdai, nes autorė šią istoriją kūrė iš savo patirties, kaip buvusi baudžiamosios ir šeimos teisės specialistė, todėl visi veikėjai ir veiksmai tokie

Julianne McLean „Tarp susipynusių vynuogienojų“ Ne visoms istorijoms reikia būtinai tik laimingos pabaigos. Kartais tikrai verta pasinerti į širdį labiau gniaužiančią istoriją, kad jos prasmė kiaurai persmelktų. „Tarp susipynusių vynuogienojų“ Itališku karščiu alsuojanti istorija apie (ne)laimingą meilę ir šeimos vertybių puoselėjimą. Tai istorija apie naujai atrastą šeimą ir neapčiuopiamą to turtą, pakeisiantį jau rutina tapusį Fionos gyvenimą. Nors knygos pradžia man labiau priminė visiems žinomą muilo operą – telemundo.. knygos pabaigoje teko braukti ašarą nei kiek to nesidrovint. Gražu. Tikra. Įsimintina.  Man patiko.    

John Marrs „Kas slypi tarp mūsų“   Man labai patinka knygos, kuriose jos veikėjus reikia narplioti su psichologijos žinynu rankose. Kitaip tariant, tai dar viena istorija, verta aukščiausio balo, nes nepamenu nei akimirkos, kada galėjau iškvėpti sulaikytą orą: veiksmas vijo veiksmą ir galvoje sukosi šimtai minčių, neleidžiančių padėti knygos i šalį. Jau nuo pat pirmų knygos puslapių žinojau, kad tokia istorija nebus lengvas kąsnelis, o norėsis ją narplioti, aiškintis ir lyginti su begale jau skaitytų ar matytų gyvenime istorijų. Neklydau. „Kas slypi tarp mūsų“ – sudėtinga istorija apie Niną ir jos mamos Megės santykius, kai „visos gyvenimo kortos“ Ninos rankose. Ji kalina Megę palėpėje, norėdama taip jai atsilyginti tuo pačiu, ką jai teko patirti dėl jos kaltės. Tačiau tai daug sudėtingiau, nei grandine prie kojos prisegtas gyvenimas. Tai paslaptys ir nutylėta tiesa, kuriai nevalia išlysti į dienos šviesą. Tačiau o jeigu..? Sunku dalintis mintimis, žinant, kad kiekvienas galvoje kirbėj

  Renata Laqueur „Dienoraštis iš Bergen- Belzeno koncentracijos stovyklos 1944-1945“   Net neabejoju, kad išgirdus paminint 1944-1945 metus, pirma į galvą „šovę“ jausmai bus liūdesys, skausmas ir nežmogiškas žiaurumas, kurį tuo metu teko išgyventi visiškai nekaltiems žmonėms. Tokia ir šios knygos istorija – atsiminimai iš žiaurios neteisybės, kurią teko išgyventi Renatai ir jos vyrui. Man tikriausiai niekada nepabos tos žiaurios, iki sielos gelmių šokiruojančios ir liūdinančios istorijos apie gyvenimą koncentracijos stovyklose. Tai tik padeda suprasti, koks žiaurus ir tikroviškas yra gyvenimas, bet ir   tuo pačiu, kiek mumyse galima rasti gėrio ir tarpusavio supratimo, kai jo atrodo, labiausiai trūksta. Nors nuo pat pradžios istorija manęs nesukrėtė, tačiau su kiekvienu puslapiu Renatos istorija vis labiau grimzdo į liūdesį ir neviltį, kas mane sukte įsuko į jos prisiminimus ir nepaleido, kol neperskaičiau paskutinio knygos puslapio. Sunku vertinti knygas, kurios pasakoja n

  Kate Bowler “Niekas nenutinka be prie žasties“   Nors ši knyga pasakoja širdį veriančią istoriją apie moterį, kurią staiga kaip iš giedro dangaus, užklumpa baisiausia žmonijos liga – vėžys – manęs iki pat knygos pabaigos nepaleido mintis, kad aš nesuprantu kokia šios knygos esmė. O gal tiesiog negalėjau būti objektyvi? Nežinau kodėl, bet jau nuo pat mažens manęs nežavi religija, tikėjimas į Dievą ir panašios tikėjimo detalės knygose. Nežinau kodėl, bet mane tai atstuma ir priverčia abejoti knygoje pasakojamu tekstu. Galbūt, mano tikėjimas savimi (arba artimaisiais), o ne Dievu daro ir šią knygą atstumiančia? Autorė pasakoja savo skaudų ir pilną negandų kelią, kai labai tikintis, pamaldus žmogus, gauna skaudžiausią gyvenimo pamoką – net ir tikintys, geri žmonės serga. Ir miršta. Nors autorė pasakoja tikrą, neiškraipytą savo pačios istoriją, kaip ji priėmė savo 4-tos stadijos vėžį ir išmoko džiaugtis gyvenimu, ši knyga, deja, buvo ne man. Tačiau tikiu, kad kitiems ji gali s

  Ivan Sciapeconi „40 paltų ir viena saga“ Mažytė, vos per 200 puslapių turinti knygelė, pasakoja šviesesnę 2-ojo pasaulinio karo laikų istoriją, vaiko akimis. Žinau, kad dauguma jūsų jau esate įpratę prie karo istorijų, kur žiaurumas liejasi per kraštus, o istorijos pabaigoje, arba džiaugiesi laiminga (kiek tai įmanoma) pabaiga, arba negali sulaikyti bėgančių ašarų. Tačiau ši knyga man,- visiškai kitokia. 1942-ieji metais, viename Italijos miestelyje, apleistame pastate priglaudžiami keturiasdešimt vaikų, kurie turi viltį pabėgti nuo pradėjusios rusenti karo pradžios. Jų tikslas – Izraelio Žemė. Saugus prieglobstis, išlaukti karo pabaigos ir vėl pamatyti savo šeimas. Ši istorija man buvo ir išskirtinė, nes ją pasakoja vaikas, todėl visa istorija dar labai optimistinė ir kiek naivi. Tačiau tas kitoniškumas jos – išskirtinis. Man asmeniškai, įdomu matyti vaiko virsmą į suaugusįjį taip kartu ir palaipsniui ir kartu labai greitai. Tačiau tuo pačiu, knyga manęs ir nesužavėjo. M

 Stephen King "Institucija"   Ir štai dar viena mano geriausiai įvertinta 2022metų knyga, dėl kurios norėčiau turėti super galią mokėti atskaityti knygas atgal, kad vėl galėčiau pasinerti į šią užburiančią ir mistišką istoriją... Jaunasis 12-metis Lukas – nepaprastai talentingas vunderkindas, turintis ne tik išskirtinį protą, atsimenantis kiekvieną detalę, bet ir turintis gebėjimą judinti daiktus.. Vieną dieną, Lukas pagrobiamas ir atgabenamas į Instituciją – vietą, kur vykdomi bandymai tokiems vaikams kaip jis – turintiems telekinezės ar telepatijos dovaną. Tačiau tai anaiptol ne kokia mokykla, kur tobulėjama ir tuo džiaugiamasi. Čia kalėjimas, kur kasdiena tave tiria, leidžia injekcijas ir ...žudo. Kasdien vis iš naujo ir iš naujo... Kas jau esate susipažinę su šio nuostabaus rašytojo kūriniais, tai jau žinote, kad autorius, kaip jam jau įprasta, pagrindiniais veikėjais pasirinka vaikus, kurie yra mūsų pasaulio viltis. Vaikus, kurie vieninteliai, priešingai nei suau