Ivan Sciapeconi „40 paltų ir viena saga“

Mažytė, vos per 200 puslapių turinti knygelė, pasakoja šviesesnę 2-ojo pasaulinio karo laikų istoriją, vaiko akimis.

Žinau, kad dauguma jūsų jau esate įpratę prie karo istorijų, kur žiaurumas liejasi per kraštus, o istorijos pabaigoje, arba džiaugiesi laiminga (kiek tai įmanoma) pabaiga, arba negali sulaikyti bėgančių ašarų. Tačiau ši knyga man,- visiškai kitokia.

1942-ieji metais, viename Italijos miestelyje, apleistame pastate priglaudžiami keturiasdešimt vaikų, kurie turi viltį pabėgti nuo pradėjusios rusenti karo pradžios. Jų tikslas – Izraelio Žemė. Saugus prieglobstis, išlaukti karo pabaigos ir vėl pamatyti savo šeimas.

Ši istorija man buvo ir išskirtinė, nes ją pasakoja vaikas, todėl visa istorija dar labai optimistinė ir kiek naivi. Tačiau tas kitoniškumas jos – išskirtinis. Man asmeniškai, įdomu matyti vaiko virsmą į suaugusįjį taip kartu ir palaipsniui ir kartu labai greitai.

Tačiau tuo pačiu, knyga manęs ir nesužavėjo. Man pritrūko gilumo joje, daugiau detalių ar bent daugiau įtampos, nes visgi, karo fone istorija atrodo kaip koks miražas, nei tikrovė. Pritrūko man detalių ir skausmo, kuri (pri-)nublokštų skaitytoją..

Nors „40 paltų ir viena saga“ nėra kvapą gniaužianti istorija, ji tikrai pamokys skaitytoją optimizmo net juodžiausią naktį. Ši knyga tik dar vienas įrodymas, kad kartu mes galime viską ir, kad kiekvienas mūsų, visada turi ką suteikti kitam.

 

Leidykla : Baltos lankos #dovana #reklama

  knygą galite įsigyti čia