Renata Laqueur „Dienoraštis iš Bergen- Belzeno koncentracijos stovyklos 1944-1945“
Net
neabejoju, kad išgirdus paminint 1944-1945 metus, pirma į galvą „šovę“ jausmai bus
liūdesys, skausmas ir nežmogiškas žiaurumas, kurį tuo metu teko išgyventi visiškai
nekaltiems žmonėms.
Tokia ir
šios knygos istorija – atsiminimai iš žiaurios neteisybės, kurią teko išgyventi
Renatai ir jos vyrui.
Man
tikriausiai niekada nepabos tos žiaurios, iki sielos gelmių šokiruojančios ir
liūdinančios istorijos apie gyvenimą koncentracijos stovyklose. Tai tik padeda
suprasti, koks žiaurus ir tikroviškas yra gyvenimas, bet ir tuo pačiu, kiek mumyse galima rasti gėrio ir
tarpusavio supratimo, kai jo atrodo, labiausiai trūksta.
Nors nuo pat
pradžios istorija manęs nesukrėtė, tačiau su kiekvienu puslapiu Renatos
istorija vis labiau grimzdo į liūdesį ir neviltį, kas mane sukte įsuko į jos
prisiminimus ir nepaleido, kol neperskaičiau paskutinio knygos puslapio.
Sunku
vertinti knygas, kurios pasakoja neišgalvotas istorijas, nes negali jos
vertinti vienaip ar kitaip. Juk tai tikra! Tačiau galiu vertinti pačios autorės
žodžių pasirinkimą, kaip ji nupiešė tą savo kailiu patirtą žiaurumą. Man
patiko. Nors knyga nebuvo „meilė iš pirmo žvilgsnio“ – galiausiai ją „prisijaukinau“.
Skaudi ir tikra, stiprios moters išgyvenimo istorija, kai nesuvaidintas grožio
ir optimizmo suvokimas, padeda nesuklupti tokiame žiauriame pasaulyje, kur kito
gyvenimas ir gyvybė – tik mažas lašelis bekraštėje jūroje.
Leidykla : Alma littera #dovana #reklama
Komentarai
Rašyti komentarą