Renata Laqueur „Dienoraštis iš Bergen- Belzeno koncentracijos stovyklos 1944-1945“

 

Net neabejoju, kad išgirdus paminint 1944-1945 metus, pirma į galvą „šovę“ jausmai bus liūdesys, skausmas ir nežmogiškas žiaurumas, kurį tuo metu teko išgyventi visiškai nekaltiems žmonėms.

Tokia ir šios knygos istorija – atsiminimai iš žiaurios neteisybės, kurią teko išgyventi Renatai ir jos vyrui.

Man tikriausiai niekada nepabos tos žiaurios, iki sielos gelmių šokiruojančios ir liūdinančios istorijos apie gyvenimą koncentracijos stovyklose. Tai tik padeda suprasti, koks žiaurus ir tikroviškas yra gyvenimas, bet ir  tuo pačiu, kiek mumyse galima rasti gėrio ir tarpusavio supratimo, kai jo atrodo, labiausiai trūksta.

Nors nuo pat pradžios istorija manęs nesukrėtė, tačiau su kiekvienu puslapiu Renatos istorija vis labiau grimzdo į liūdesį ir neviltį, kas mane sukte įsuko į jos prisiminimus ir nepaleido, kol neperskaičiau paskutinio knygos puslapio.

Sunku vertinti knygas, kurios pasakoja neišgalvotas istorijas, nes negali jos vertinti vienaip ar kitaip. Juk tai tikra! Tačiau galiu vertinti pačios autorės žodžių pasirinkimą, kaip ji nupiešė tą savo kailiu patirtą žiaurumą. Man patiko. Nors knyga nebuvo „meilė iš pirmo žvilgsnio“ – galiausiai ją „prisijaukinau“. Skaudi ir tikra, stiprios moters išgyvenimo istorija, kai nesuvaidintas grožio ir optimizmo suvokimas, padeda nesuklupti tokiame žiauriame pasaulyje, kur kito gyvenimas ir gyvybė – tik mažas lašelis bekraštėje jūroje.

Leidykla : Alma littera #dovana #reklama

knygą galite įsigyti ČIA