Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 

 Helen Fields „Tobuli palaikai“




Sunku įsivaizduoti tokią istoriją realiame pasaulyje: kažkoks iš šalies išsilavinęs, tačiau keistas, niekuo neišsiskiriantis iš minios, beprotis grobia jaunas moteris, siekdamas išauklėti TĄ vieną tobulą VIENINTELĘ. Tačiau rasti ir „apdalinti“ tą vienintelę, tai pat sunku kaip nutapyti vieną vienintelį tobulą paveikslą – neįmanoma be šimto ar tūkstančio klaidų. Kaip manot, kaip visa ši istorija raizgėsi?

Pirmiausia, man patiko autorės sprendimas, istoriją pasakoti iš kito kampo –  nuo pat pradžių atskleisti, kas yra tas nusikaltėlis, tad visas dėmesys krypsta į kitas detales – mąstymą.

Man patiko ir sukurti veikėjai: visi išskirtiniai – vieni kiek sudėtingesnio charakterio, kiti mįslingesni, treti – lengvi kaip pūkas, bet iškart širdžiai artimi.

Manau, didžiausias knygos pliusas yra tikroviški vaizdai, nes autorė šią istoriją kūrė iš savo patirties, kaip buvusi baudžiamosios ir šeimos teisės specialistė, todėl visi veikėjai ir veiksmai tokie tikri ir viską užpildantys.

Knyga man patiko, noriai skaitysiu ir kita serijos dalį kai tik ji pasirodys. Mano skoniui, kiek per greitai sudėliota pabaiga, atėmė paslapties skonį, tad nepasijaučiau taip, lyg mane kas būtų apgavę/nustebinę. O to tikrai norėjau, todėl deja, tik 4 žvaigždutės.

 

 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »