B.K.BORISON "Lemtingas skambutis"

Labai daug girdėjau gerų atsiliepimų, kokia ši knyga linksma, šmaikšti ir neįtikėtina. Tad drąsiai ėmiausi skaityti ją tuomet, kai norėjosi į gyvenimą įnešti šiek tiek daugiau laimės ir šilumos. Deja, gana greitai teko pajausti nusivylimą.. ar tikrai joje buvo kažkas šmaikštaus, nes aš jaučiau tik liūdesį..?

Žinoma, buvo ir smagių vietų, kur tikrai tikiu, kad daugelį pralinksmintų, tačiau man ši istorija tik dar kartą priminė, kokie mes esame žmonės. Kad mums visiems be išimčių reikia artimųjų, šilumos, palaikymo ir draugų. Kas be ko - ir meilės. Būti priimtiems, mylimiems besąlygiškai ir visa širdimi. Kaip pagr. veikėja Liusė sakė " gyvenime reikia stebuklų". Ir būtent tie stebuklai man draskė širdį.

Į knygą pasinėriau stačia galva ir ja mėgavausi, nors širdį draskė prieštara ir ne itin geri jausmai. Supratau ir išjaučiau Liusės gyvenimą 100-tu procentų. Supratau jos norą būti vienai, ramiai skaityti namuose knygas, su niekuo nebendrauti ir neiti niekur iš savo susikurto gyvenimo burbulo. Tačiau...

Vos baigęsi svajos ir idealaus vyro paieškos - mano dėmesys istorijai prilygo nuliui. Tapo nebeįdomu toliau kapstytis kodėl du suaugę žmonės tarpusavyje nebesugeba susikalbėti. Kodėl vaikystės traumos trukdo gyventi visavertį gyvenimą ir siekti savo svajonių. Pamečiau autorės mesta kabliuką ir tik didelėmis valios pastangomis užbaigiau skaityti knygą.

Istorija gera. Mintis man patiko. Išpildymas... kiek pritrūko. Gal kita knyga bus geresnė?

Ačiū 'Svajonių knygos" už dovaną. 

reklama